Pozicija

2019.10.09 13:23

Viktorija Čmilytė–Nielsen. Į žemumas nubloškę pasitikėjimą Seimu, valdantieji ėmėsi pasitikėjimo valstybe?

Viktorija Čmilytė–Nielsen, Liberalų sąjūdžio pirmininkė, liberalų frakcijos Seime seniūnė2019.10.09 13:23

Šie valdantieji gali patekti į istoriją kaip politikai, Lietuvoje padidinę šešėlinės ekonomikos mastus. Per pastarąsias savaites „valstiečiai“ paskelbė apie mokesčių reformos korekcijas ir planuojamus naujus mokesčius. Jų nauda, atrodo, nelabai viršys 100 milijonų eurų per metus. Žmogui daug, valstybei – lašas. Tačiau anaiptol ne lašas kalbant apie šių mokesčių įtaką pasitikėjimui valstybe. Panašu, kad valdžia naujais mokesčiais planuoja atimti tai, kuo didžiavosi visus metus – paaugusias pajamas ir vaiko pinigų naudą.

Nors 141 Seimo narys, iš kurių – pusė valdantieji, yra tik mažas valstybės atspindys, piliečiai vis tiek valstybe pasitiki tiek, kiek pasitiki valdžios sprendimais.

Iš to, kaip viešojoje erdvėje buvo priimti naujai suplanuoti mokesčiai, matyti, kad Ramūno Karbauskio vadovaujamų Seimo narių idėjos daug džiaugsmo nesukėlė. Žmonės nesuprato nei pristatytų mokesčių pagrįstumo, nei naudos. O kai nėra supratimo, auga nepasitikėjimas.

Pagrįstumo trūksta, nes vadinamasis taršos mokestis ekologinių problemų nesprendžia. Jis nėra toks didelis, kad žmonės tikrai atsisakytų senų automobilių dyzeliniais varikliais. Šio mokesčio planuojama nauda – tik apie 30 milijonų eurų. Gal tai ir padėtų, pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ar kitoms kultūros įstaigoms, kurioms valstiečiai dar kartą sumažino finansavimą. Tačiau valstybės biudžete šios pajamas nesiekia ir pusę procento.

Taigi, tokia suma realių naudų nesukuria, tačiau pasipiktinimo sukelia „už milijardą“.

Ką tik pristatytas NT mokestis žada dar mažesnes pajamas, tik apie 8 milijonus. Bet jau sujudino didmiesčių gyventojus, ant kurių pečių tai kris. Nors pati valstybė (su savivaldybėmis) turi beveik 30 tūkstančių nekilnojamojo turto objektų, dėl kurių efektyvaus valdymo kyla labai daug klausimų.

Dar vienas – bankų mokestis – taip pat gyventojų nesužavėjo, nes bankai aiškiai pasakė, kad šis mokestis nuguls ant tų, kurie turi paskolas, pečių.

Tad dažnam iš mūsų per metus gresia netekti apie 100 eurų. Ar dar daugiau, jeigu turite sodybą, ne tik butą, galingesnį automobilį ir visam tam esate paėmęs paskolą iš banko. Kuri greičiausiai pabrangs dėl bankams pažadėto mokesčio.

Ar tai skatina pasitikėjimą valstybe? Tikrai ne. Nes nebe taip gražiai atrodo pernai atsiradę „vaiko pinigai“ ar keliolika eurų kažkam padidėjęs atlyginimas dėl jau vykdytos mokesčių reformos.

O dar ko vertas siekis naikinti dalį verslo liudijimų ir tuo pačiu padidinti mokesčius individualiai veiklai. Todėl mes matome aiškią tendenciją – Lietuvoje šešėlis tikrai nesumažės, nauji mokesčiai sukurs prielaidas jam didėti. Skaidrumui reikia pasitikėjimo valstybe. O kaip ja pasitikėti, kai esi apkraunamas mokesčiais, nors naudos iš to nejauti. Kodėl?

Todėl, kad kitos reformos – švietimo ir sveikatos – jau kirto per pasitikėjimą šia sistema. Paslaugų kokybės kaip nebuvo, taip ir nėra.

Vieno žymiausių šešėlinės ekonomikos tyrėjų, austrų profesoriaus Friedricho Schneiderio skaičiavimais, šešėlis Lietuvoje sudaro apie 22 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad šiuo metu šešėlyje Lietuvoje vis dar gali būti apie 10 milijardų eurų – milžiniška suma. ES vidurkis – apie 16 proc. Turime kur pasistengti.

Tačiau norint šešėlinius eurus paversti valstybės pajamomis, reikia daug sunkaus darbo. Kur kas lengviau užmesti keletą mokesčių. Kurie gal atneš 100 milijonų. Tačiau kas tai prieš 10 milijardų?