Pozicija

2019.08.29 15:07

Edvardas Lukošius. 4 svarbiausi dalykai apie šiandienos Kiniją

Edvardas Lukošius, Jaunųjų konservatorių lygos valdybos narys, tarptautinių reikalų sekretorius2019.08.29 15:07

Šiandien Kinija daug sričių yra vienareikšmė lyderė – savo gyventojų skaičiumi, BVP augimu, BVP dydžiu, savo rinkomis įvairiuose sektoriuose. Galima vardinti ir vardinti. Tai neabejotinai bus viena tų valstybių, apie kurią kone kiekvienam žmogui 21 a. reikės nors kiek domėtis ir suprasti. Kinija šiandien ir rytoj – vienas didžiausių pasaulio įvykių veiksnių. Tekste atrinkta tai, ką svarbiausio reikėtų apie šios dienos Kiniją.

Tekstas sukurtas Jaunųjų konservatorių lygos organizuoto susitikimo su Azijos ir posovietinės erdvės tarptautinių santykių ir politinės sistemos ekspertu doc. Konstantinu Andrijausku pagrindu 2019 m. rugpjūčio 10 d.

1. Kinijoje valdžia dar ilgai nepasikeis

Šiandien Kinijoje vyrauja autoritarinė, vienpartinė politinė sistema. Nors tokios Azijos šalys, kaip Taivanas ar Pietų Korėja, dešimtajame 20 a. dešimtmetyje tapo demokratiškos, žemyninė Kinija nenuėjo tokiu pačiu keliu. Iš esmės, Kinijos komunistų partija įsitvirtino kaip diktatūrinė valdžia. Nepaisant to, kad Kinijos ekonomika augo ir auga rekordiškais skaičiais (kartais po 10 proc. per metus), iš šalies piliečių buvo atimta galimybė gyventi demokratinėje santvarkoje (pataisyta 2019 rugpjūčio 30 d.).

Galėtume manyti, jog stiprėjanti vidurinioji klasė pradės reikalauti politinės konkurencijos, tačiau šiandien ši klasė dar nėra skaičiumi vyraujanti kaip vakarietiškose šalyse. Taip pat, Kinijoje dar vis egzistuoja didelė darbininkų klasė, kuri praeitame amžiuje suvaidino esminį vaidmenį komunistų partijos iškilime, tačiau liko nuskriausta. O šios atstovavimo žemesniosios klasės interesams gali nepalaikyti ar net bijoti minėtoji vidurinioji klasė, nes demokratija žemyninėje Kinijoje yra suvokiama kaip daugumos valdžia, nors tikroje demokratijoje ir mažumos turi efektyvų balsą. Taigi, turės praeiti dar nemažai metų, kol Kinijoje egzistuos pakankamai gausi ir pasiturinti vidurinioji klasė, norinti ir galinti reikalauti kitokios politinės santvarkos.

Kita vertus, iš šono vertinti Kinijos visuomenę ir jos nuomonę įvairiais klausimais gali būti sudėtinga. Šioje valstybėje praktiškai nėra vykdomi Vakarų sociologų tyrimai, o net vietiniai mokslininkai ir studentai privalo gauti leidimą iš universiteto partijos skyriaus, norėdami vykdyti sociologinius tyrimus. Tačiau ir be kiekybinių duomenų galime pastebėti, jog po Xi Jinpingo atėjimo į valdžią Kinija tapo vis labiau autoritarinė.

2. Kinijoje visuomenė yra kontroliuojama tiek konvenciniais, tiek moderniais metodas

Be įvairių standartinių autokratinio valdymo įrankių, kaip propaganda ir represijos, ryškiausias Xi Jinpingo įrankis yra aukštosios technologijos. Šiuo metu Sindziango regione yra vykdomas pilotinis projektas, kuris, manoma, bus įgyvendintas visoje žemyninėje Kinijoje.

Šiame vakarų Kinijos regione gyvena daug etninių mažumų, pavyzdžiui, uigurai ar kazachai. Norėdami turėti tvirtą kontrolę ir išvengti separatistinių judėjimų susikūrimo galimybės (Sindziango gyventojai per pastarąjį šimtmetį, nors tik keleriems metams, yra turėję savo nepriklausomą valstybę du kartus), turtingame energetikos resursais bei geografiškai svarbiam „diržo ir kelio“ strategijai regione, Kinijos valdžia įkūrė daugybę „perauklėjimo“ stovyklų, kurių satelitinės nuotraukos labiau primena kalėjimus. Čia uigurai yra fiziškai bei psichologiškai kankinami, mokomi šlovinti Komunistinį režimą ir jo lyderį Xi Jinpingą.

Tačiau net ir laisvėje režimui nepalankūs žmonės yra sekami aukštųjų technologijų. Regione yra milijonai stebėjimo kamerų su veido atpažinimo technologija. Kartais tokios kameros yra įmontuojamos net į reklaminius stendus. Taip pat valdžios institucijos renka piliečių ekstensyvius bio duomenis, o prie gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyvena uigurai, kartais yra primontuojami specialūs QR kodai policijos pareigūnams su gyventojų informacija.

Kitas svarbus aukštųjų technologijų įrankis yra socialinės medijos platforma „WeChat“, kuri taip pat naudojama vykdyti įvairias transakcijas parduotuvėse ar viešajam transportui. Ja aktyviai (kiekvieną mėnesį) naudojasi virš milijardo vartotojų. Su visais šiais įrankiais Kinijos komunistų partija renka didžiulius kiekius duomenų, kuriuos vėliau bus galima išnaudoti išlaikant valdžią.

3. Kinija vykdo protekcionistinę ekonomikos politiką, tačiau daug lėšų investuoja į savo įtakos pasaulyje plėtrą

Jau aišku, jog Kinijai ekonominė galia yra stabilumo ir ateities garantas. Įvertinant perkamąją galią, Kinija jau yra didžiausia ekonomika pasaulyje. Šiandien ši ekonominė galia materializuojasi minėtąja „Diržo ir kelio“ iniciatyva. Kinijos valdžia siekia susiet visą pasaulį su šalimi įvairiais kietosios infrastruktūros projektais: keliais, uostais, geležinkeliais ir kitomis investicijomis visame pasaulyje.

Turint omeny projekto mastą, turbūt nenuostabu, jog Kinija jam išleidžia 8 proc. nuo viso BVP. Vienas iš regionų paliestų šios politikos yra Afrika. Nors Vakarų valstybės šiuo metu čia investuoja daugiau nei Kinija, Azijos milžinė čia irgi rado savo nišą. Afrika Kinijos dėmesį pritraukė savo didžiule rinka ir gamtos resursų gausa. Taip pat Kinija yra linkus investuoti ir į šalis, kurios nėra „morališkai švarios“ – pažeidžia žmogaus teises, yra korumpuotos ir panašiai. Tuo tarpu Vakarai smerkia Kinija, jog ji „remia“ tokius režimus.

Kita vertus, Vakarų durys į Kinijos rinką yra praktiškai užvertos. Viena pagrindinių to priežasčių yra tai, jog pati Kinija daugelyje sektorių nelaukia investicijų. Ekonominės konkurencijos nebuvimas padėjo sukurti tokias gigantes kaip „Alibaba“ bei valdžiai priklausančius gigantiškus bankus. Taip pat, intelektinės nuosavybės negerbimas reiškia, jog vakarietiškiems produktams iš tikrųjų pelningai patekt į šią rinką yra sunku, nes vietinės įmonės galės paprasčiausiai nukopijuoti juos bei tikriausiai gaminti pigiau ir greičiau.

Kinija leidžia sau žaisti be taisyklių ir tai privedė prie daug nesėkmės istorijų, kai vakarietiški verslai bandė patekt į šią gigantišką rinką. Turbūt vienintelis dalykas, ko Kinijai trūksta iki pilno ekonominio galingumo tai technologinis proveržis, tačiau ir tai šiandien jau iš lėto vyksta. Vakaruose jau vyksta aktyvios diskusijos dėl 5G technologijų importavimo iš Kinijos saugumo klausimo.

4. Kinija vis dar turi teritorinių ambicijų kaimynų atžvilgiu, tačiau tuo pačiu tai jai yra ir dideli iššūkiai

Kinija jau daug metų turi keletą problemų, kurių išspręsti jai iki šiol nepavyko. Tai yra Taivanas ir Honkongas. Taivanas, kitaip vadinamas Kinijos Respublika, yra nuo 1949 m. de fakto nepriklausoma, o nuo šaltojo karo pabaigos – ir demokratiška valstybė.

Nuo to laiko Taivanas, vienas iš Azijos tigrų, tapo postmodernia ekonomika. Žemyninėje Kinijoje yra aiškinama, jog su demokratija toks progresas nebūtų buvęs įmanomas, tačiau Taivanas yra gyvas to pavyzdys. Taip pat, Taivanui vadovauja moteris – Tsai Ing–wen, o Kinijoje moterys neužima jokių aukštesnių valdančiųjų pozicijų. Taigi, ši sala yra ne tik ekonominis konkurentas Kinijai, bet ir grėsmė Kinijos Komunistų partijos autoritetui.

Honkongo situacija yra kiek sudėtingesnė. Jungtinei Karalystei Honkongas atiteko po XIX a. karinių kampanijų ir pagal papildomą nuomos sutartį, kuri turėjo tęstis iki 1997 metų. Tačiau Kinija norėjo susigrąžinti šį miestą – vieną iš Azijos tigrų – nesugadinant jo įvaizdžio. Todėl Honkongas atiteko Kinijai su didelėmis autonominėmis teisėmis ir veikė „vienos šalies, dviejų sistemų“ principu.

Kinija tikėjosi, jog ateityje Honkongas politiškai ir kultūriškai taps panašesnis į Kinijos Liaudies Respubliką. Tuo tarpu Honkongas tikėjosi, jog Kinija taps panašesnė į jį – demokratiškesnė ir atviresnė Vakarams. Nė vienos pusės lūkesčiai nepasitvirtino. Kol Kinija kišasi į Honkongo politiką, šiandien čia vyksta didžiuliai protestai dėl nepriklausomybės.