Pozicija

2019.07.25 10:15

Vaidas Matulaitis. Ukrainos pamokos: diasporos pilietiškumo kaina

Ukraina turi naują prezidentą ir parlamentą, tačiau šį kartą ne apie naujienas iš Kijevo. Viena liepos 11–os dienos žinia iš Maskvos, mikliai praslydusi pro Lietuvos žiniasklaidos rėtį, turėtų priversti suklusti tiek mūsų diplomatijos pareigūnus, tiek ir lietuvių diasporą pasaulyje.

Tądien Rusijos generalinė prokuratūra paskelbė „Pasaulio Ukrainiečių Kongresą“ (Ukrainian World Congress) nepageidaujama organizacija Rusijos teritorijoje, įvardindama jos veiklą kaip grėsmę „Rusijos konstitucinei sąrangai ir saugumui“. Ką reiškia ši žinia Lietuvai ir jos diasporai? Šiek tiek priešistorės.

„Pasaulio Ukrainiečių Kongresas“ (PUK) yra didžiausia ukrainiečių diasporos organizacija, veikianti daugiau nei 60–yje pasaulio šalių ir vienijanti 20 milijonų ukrainiečių, gyvenančių už gimtosios šalies ribų. Tai nevyriausybinė, visuomeniniais pagrindais veikianti organizacija, įkurta 1967 m., kurios centrinė būstinė yra Kanadoje, Toronte.

PUK yra įtakinga organizacija tiek pačioje Ukrainoje, tiek ir didesnius ukrainiečių židinius turinčiose šalyse, kaip antai, Kanadoje. Klevo lapo šalyje skaičiuojama gyvenant apie 1.500.000 ukrainiečių kilmės piliečių ir tai užkelia Kanadą į trečią vietą pagal etninį paplitimą po Ukrainos ir Rusijos. Apie organizacijos statusą byloja ir faktas, kad nuo 2003 m. PUK yra pripažinta Jungtinių Tautų nevyriausybinė organizacija su specialiu patariamuoju statusu, o nuo 2018 m. pripažinta Europos Tarybos nevyriausybinių organizacijų veiklos dalyve.

„Pasaulio Ukrainiečių Kongresas“ yra aktyvus ukrainiečių ir Ukrainos teisių gynėjas diasporoje bei įvairiose tarptautinėse organizacijose, savo veiklos misija įvardinantis demokratinių vertybių sklaidą ir žmogaus teisių užtikrinimą, kovą už Ukrainos teritorinio vientisumo pripažinimą bei ukrainietiško identiteto stiprinimą. Todėl tokia priešiška, atvirai baudžiamojo pobūdžio, Kremliaus reakcija per daug stebinti neturėtų.

Kaip tai siejasi su Lietuva? Kol kas neypatingai, tačiau, kaip sakoma, prevencija – tai pergalė be mūšio. 1958 metais JAV įsteigta „Pasaulio Lietuvių Bendruomenė“ (PLB) yra didžiausia lietuvių diasporos skėtinė organizacija, kuri savo prigimtimi yra artima „Pasaulio Ukrainiečių Kongresui“. Beje, abi organizacijos dar 2018 metais yra pasirašiusios tarpusavio supratimo memorandumą.

Be akivaizdžių panašumų, šios dvi diasporinės struktūros turi ir skirtumų. Ukrainiečiai yra labiau orientuoti į pilietinį aktyvizmą, tuo tarpu PLB dominuoja kultūrinis pradas. Pagrindine misija čia įvardijami lietuvių kalbos, tradicijų ir kultūros užsienyje puoselėjimas, išskirtinį dėmesį teikiant lituanistiniam švietimui. Tačiau šalia kultūrinės misijos diasporoje pastaruoju metu pastebima ir kylanti pilietinio aktyvumo tendencija.

Šio virsmo lūžio momentu galima laikyti gegužės mėnesį vykusius Lietuvos Prezidento rinkimus, vykusius išvien su referendumu dėl Pilietybės išsaugojimo, kuomet prie balsadėžių Lietuvos diplomatinėse atstovybėse atėjo tris kartus daugiau tautiečių užsienyje nei per 2016 metų rinkimus į LR Seimą. Tai neabejotinai ženklus pilietinio aktyvumo proveržis išeivijoje.

Šiomis dienomis Seime svarstomas klausimas dėl atskiros rinkimų apygardos suteikimo užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, kurį palaiko PLB bei užsienio kraštų lietuvių bendruomenės, kaip JAV, Jungtinė Karalystės, Australijos, Norvegijos, Airijos, Kanados ir daugelio kitų šalių lietuvių organizacijos.

Panašu, kad aktyvus diasporos įsitraukimas į Lietuvos visuomeninį – politinį lauką jau virsta nauja realybe, todėl svarbu šį faktą permąstyti ne tik diasporos viduje, derinant „kultūrininkų“ ir „pilietininkų“ interesus, bet ir koordinuojant su pagrindinėmis Lietuvos valdžios institucijomis, idant netapti ryškiu, tačiau lengvai pažeidžiamu taikiniu nedraugiškoms jėgoms. Kaip žinia, vienas lauke ne karys, tačiau mus jungia vienas tikslas – saugesnė ir sėkminga Lietuva globaliame pasaulyje.