2019 metais vidurinį išsilavinimą įgijusių abiturientų laukia didžiulis nusivylimas. Nejau dvylikos metų mokymasis ir pastangos yra nieko vertos? Švietimo ir mokslo ministerijos stojančiųjų į universitetų ar kolegijų 2019 metais nuostatos kertasi su Lietuvos universitetų ir kolegijų stojamųjų kriterijais. Iš būsimo studento Švietimo, mokslo ir sporto ministerija reikalauja priešingų dalykų nei universitetas ar kolegija.
Pagal buvusios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Petrauskienės patvirtintą 2018 m. lapkričio 29 d. stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojančių į studijų stipendijas konkursinės eilės sudarymo 2019 metais tvarkos aprašo nuostatas abiturientas turi atitikti šiuos kriterijus: matematikos, lietuvių kalbos ir užsienio (anglų) kalbos išlaikytų valstybinių egzaminų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis nei 40 balų, 5 geriausių mokomųjų dalykų metinių pažymių vidurkis turi būti ne mažesnis nei 7.
Tačiau įvairiose dvyliktokų grupėse verda diskusijos, ką daryti, jei baigei mokyklą, bet negali dalyvauti stojamųjų konkurse, nes nelaikei ar neišlaikei anglų kalbos arba matematikos egzamino? Kodėl tokiu atveju abiturientas negali dalyvauti stojimų į universitetus ir kolegijas konkurse, net į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, nors jo konkursinis balas atitinka universiteto ar kolegijos siūlomos specialybės reikalavimus?
Įdomu tai, jog įvairių universitetų stojamųjų nuostatos nereikalauja anglų kalbos egzamino išlaikymo, užtenka gero metinio įvertinimo (taip yra ir su kitais mokomaisiais dalykais), tačiau dvyliktokas negali dalyvauti stojamųjų konkurse, nes jis nelaikė ar neišlaikė šio egzamino, nors konkursinis balas atitinka universiteto ar kolegijos stojamųjų reikalavimus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyti kriterijai yra tokie griežti, jog vienas neatitikimas priverčia jauną žmogų pamiršti savo siekius. O galbūt egzaminai buvo nesėkmė – viena vienintelė ir labai ne laiku. Tuomet kur stoti žmogui, kuris 12 metų mokėsi ir stengėsi siekti svajonės ir tapti, pavyzdžiui, gydytoju ar inžinieriumi, tačiau viena nuostata yra riba, kuri užkerta kelią ir nesuteikia galimybės tapti specialistu, kuris galėtų padėti pačiai valstybei. Tačiau valstybė to atsisako. O ar žinote, ką tokiu atveju žmogus ruošiasi daryti? Emigruoti. Teisingai, lengviausias kelias yra bandyti laimę užsienyje, nes Tėvynė, deja, atsisako jaunų žmonių.
Sakoma, jog nėra padėties be išeities. Tačiau kaip apeiti tokią kliūtį, kai žmogaus valstybinių egzaminų įvertinimas yra nuosprendis, nurodantis, kad ateitis gali būti ne tokia, kokios tikėtasi. Viena klaida, ir studento gyvenimas jau nebepasiekiamas, o juk jis ir taip ne rožėmis klotas, ar tikrai reikia jį dar labiau apsunkinti nuostatomis, kurios prieštarauja viena kitai?
Na ir kas, jei žmogus nelaikė vieno ar kito egzamino, kurio universiteto nuostatos net nereikalauja? Pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija reikalauja anglų kalbos egzamino, kad abiturientas galėtų pretenduoti į valstybės (ne)finansuojamą studijų vietą? Jei šis egzaminas neišlaikytas arba nelaikytas, pamiršk galimybę studijuoti Tėvynėje, nes stojamųjų konkurse dalyvauti negali, neatitikdamas vieno kriterijaus.
Nuo kada Lietuvoje anglų kalba tapo valstybinė? Jeigu nori tapti gydytoju, pamiršk biologijos pagrindus, nes svarbiau mokėti užsienio kalbą. Neišlaikei, tai rinkis profesinio ugdymo įstaigą. Tik, deja, nemanau, kad tokio specialisto norės pati valstybė. Tad mokykitės užsienio kalbų, emigravę lengviau rasite darbą.
Įdomu tai, jog stojant į valstybės nefinansuojamas studijų vietas reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį brandos egzaminą ir turėti brandos atestatą, tačiau stojamųjų sistema nepateikia universitetams ir kolegijoms abituriento paraiškos, nes jis nelaikė ar neišlaikė anglų kalbos arba matematikos egzamino.
Žmogus yra taip nuvertinamas, jog patys Lietuvos atstovai skatina jaunimą emigruoti, atsisakydami individualių žmogaus gebėjimų, nes jis, kaip ir likusi didžioji dauguma, neišlaikė ar nelaikė anglų kalbos arba matematikos egzamino.
Neišlaikei ir sukis kaip išmanai? Ar tokia taisykle vadovaujamasi priimant įstatymus? Kodėl žmogus turi laikyti matematikos egzaminą ir rautis paskutinius plaukus, jei jis ar ji nėra gabus šiam dalykui, nejau neatsiras kitų, kurie galės būti šios srities specialistais? Ar tikrai būtina standartizuoti visus moksleivius ir talpinti juos į vieną rėmą?
Neatitinki kriterijų ir net nebandyk tapti Lietuvos Respublikos dalimi. Tavo duoklė valstybei nereikalinga. Pasirodo, Lietuvoje pagerėjo demografinė padėtis ir žmonių valstybei netrūksta. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyti kriterijai stojantiesiems tik trikdo jaunimą. Gal leiskime universitetams ir kolegijoms patiems išsirinkti jiems tinkančius jaunus žmones arba ir toliau nesuteikime žmonėms galimybės.
