Visa Europa šiandien stebi, ką Strasbūre europarlamentarai nuspręs. Ar Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen taps Europos Komisijos pirmininke ateinantiems penkeriems metams? Kritikai jos kandidatūroje įžvelgia naują Vokietijos ir Prancūzijos „paktą“. Atrodo, mažos valstybės prarado savo įtaką, o Rytų Europa išstumta į užribį? Tai per daug supaprastintas naratyvas.
Ursulos von der Leyen atėjimas į valdžią kaip tik atveria galimybes Lietuvai. Kaip neseniai rašė savaitraštis The Economist, Vokietijos įtaka Europoje yra pervertinta.
Ursulos rinkimų kampanija dar kartą pademonstravo, kad Berlynas labai priklauso nuo mažų valstybių palaikymo ir visada stengiasi eiti susitarimo keliu. Pati Vokietija yra fragmentuota. Nuomonės dėl tolesnės Europos integracijos Miunchene ir Hamburge ryškiai išsiskiria.
Šitame kontekste didžiausią įtaką Vokietijai ir ES gali turėti „Naujosios Hanzos sąjungos“ Šiaurės Europos valstybės. Atgaivinta 1980–ais metais Hanzos Lyga, kuriai istoriškai priklausė Vokietijos miestai, tokie kaip Liubekas, yra ideologiškai ir strategiškai tvirčiausias pamatas tolimesniam bendradarbiavimui Europoje.
Paremta pragmatiškais prekybos santykiais ir fiskaline drausme, naujoji Hanza vienija tokias valstybes, kaip Airija, Nyderlandai, Danija, Švedija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva.
Šios valstybės pasižymi ne tik blogu oru, kaip kai kurie sako, bet pirmiausia ambicija sukurti gerovės visuomenę. Net patys vokiečiai žavisi Hanzos lygos „strategine ramybe“ ir aiškiais tikslais.
Šis Šiaurės Europos blokas, kuriame gyvena 49 milijonai gyventojų su 2,5 trilijonų euro BVP, vertina savo kalbas, kultūrą, nepriklausomybę ir siekia atsverti Vokietijos ir Prancūzijos įtaką.
Įtraukti Lenkiją į Naujosios Hanzos gretas turėtų būti Lietuvos diplomatinė misija. Kaip žinome, Lenkijos uostas Gdanskas, anuomet Dancigas, buvo vienas iš klestinčių senosios Hanzos miestų. Tačiau Lenkija nedalyvavo pasirašant 2018–ųjų metų Naujosios Hanzos finansų ministrų protokolą Briuselyje.
Deja, Naujoji Hanzos lyga labai orientuota į euro valiutą turinčias vastybes ir per daug griežtai akcentuoja fiskalinės drausmės ir finansinės integracijos prioritetus. Lenkijos stojimas į Naujosios Hanzos gretas smarkiai praplėstų galimybes bendradarbiauti ekonominės plėtros, infrastruktūros, energetikos ir saugumo srityse.
Tai istorinis šansas Lietuvai atnaujinti savo ekonominius ir strateginius santykius su kaimyne Lenkija per Europos integracijos prizmę. Nes Lenkijos ir Lietuvos strateginiai interesai Europoje sutampa.
Kaip ir Lietuvai, lenkams rūpi migracijos ir protų nutekėjimo klausimai. Be galo svarbūs strateginiai klausimai, kuris mus taip pat vienija – tai santykiai su Rusija, Ukrainos ateitis ir energetinis saugumas.
Nepraeis nei 7 metai, kai Lietuvą ir Lenkiją jungs greitasis traukinys Rail Baltica, kuris atvers naujas ekonomines galimybes. Kaunas, Varšuva, Klaipėda ir Dancigas gali tapti svarbiausiomis transporto arterijomis visoje Šiaurės Europoje.
Tačiau abiems – tiek Lietuvai, tiek ir Lenkijai – reikia atrasti savo aiškų ir tvarų strateginį balsą Europoje, kurio klausytųsi Paryžiuje, Berlyne ir Briuselyje. Todėl nėra geresnio laiko kaip dabar kviesti Lenkiją atnaujinti senąją prekybinę ir politinę sąjungą, kuri jungia tvarius ir nepriklausomus miestus ir valstybes. Nuo šitos bendradarbiavimo sekmės galbūt priklauso visa Europos ateitis.
