Šį sekmadienį priimsime sprendimus, kurie nulems mūsų tautos likimą ne vieneriems metams. Girdėjome daug kritikos, pykčio, nepasitenkinimo, tačiau pabandykime visi kartu pagalvoti, kodėl mums verta balsuoti už pilietybės išsaugojimą šį sekmadienį.
1. Apginkime savo prigimtinę teisę į lietuvybę. JAV Prezidentas John F. Kennedy yra pasakęs, kad pilietis savo prigimtines teises gauna ne iš vyriausybės malonės, bet iš Aukščiausiojo. Jam antrino Šv. Jonas Paulius II, kuris teigė, jog tautiškumas yra pašaukimas, misija. Dabartinė Konstitucija ir įstatymai riboja mūsų prigimtinę teisę į mūsų pašaukimą, į kiekvieno iš mūsų misiją šiame pasaulyje. Apginkime ją.
2. Panaikinkime mūsų piliečių diskriminaciją. Dabartiniame Pilietybės įstatyme egzistuoja net 10 išimčių, kuriomis suteikiama teisė į pilietybės išsaugojimą – šiuo metu turime beveik tris dešimtis tūkstančių mūsų piliečių Lietuvoje. Tokias teises turi daugelis mūsų ištremtų ar iki 1990 kovo 11 d. išvykusių senelių ar jų palikuonys, taip pat užsienyje gimę mūsų vaikai, tačiau tokios teisės neturime mes, didžiąją savo gyvenimo dalį gyvenę laisvoje Lietuvoje, ją gynę, kūrę, joje užauginę ateities Lietuvos kartą. Nejaugi mes esame prastesni?
3. Neleiskime mūsų atkirsti nuo Vakarų, neleiskime lietuviško „Brexito“. Vakaruose gyvena didžiausia dalis mūsų tautiečių, jau beveik trečdalis. Daugelis agituojančiųjų prieš pilietybės išsaugojimą nori uždaros Lietuvos, beveik milijonas Vakaruose gyvenančių lietuvių jiems yra nelietuviai. Ir nors jie patys tariamai saugo lietuvybę, bet iš tiesų atveria duris nelietuviškai kalbantiems imigrantams iš rytų, puikiai suprasdami, kad tokiu atveju likę suradikalėję lietuviai dar labiau į valdžią rinks vis labiau fašistuojančius, o realybėje vis labiau su Maskva susijusius lietuvius. Maskva rėmė „Brexitą“, atitinkamai Kremlius kels šampaną, jeigu sekmadienį įtvirtinsime „Brexitą“ su milijonu Vakaruose, ypač JAV ir Jungtinėje Karalystėje – pagrindinėse mūsų sąjungininkėse gyvenančiais lietuviais.
4. Susigrąžinkime jaunimą. Į Vakarus išvyksta jauniausi iš mūsų, gabiausi, stipriausi, kūrybingiausi. Po kelių dešimtmečių vienam anūkui Lietuvoje jau teks po kelis senelius. Mes neišlaikysime savo infrastruktūros, negalėsime išmokėti sau pensijų, vaikai ar jų anūkai vis rečiau mus lankys iš užsienio šalių, o atvykę anūkai vis mažiau kalbės lietuviškai. Susigrąžinkime jaunus protus, susigrąžinkime jų uždirbtus pinigus ir investicijas į mūsų regionus, nuostabius kaimus ir miestelius, kuriuose už ES pinigus išpuoselėta infrastruktūra laukia nesulaukia sugrįžtančių lietuvių. Tam sukurkime galingas lietuvių pritraukimo struktūras – „Sugrįžtančios Lietuvos“ agentūrą, kuri kiekvieną sugrįžtantį lietuvį vertintų kaip didžiausią investiciją į Lietuvos ateitį.
5. Susivienykime. Nei Seime, nei visoje Lietuvoje nėra labiau vienijančio klausimo kaip pilietybės išlaikymas. Kiekviena šeima turi savo emigrantą, o kartais ir du, ir daugiau. Neleiskime mūsų skaldyti tiems, kuriems konfliktai, pyktis, uždarumas yra duona kasdieninė. Pritraukime atgal į Lietuvą geriausias patirtis iš Vakarų, padarykime Lietuvą geriausia vieta lietuviams gimdyti vaikus, čia užsidirbti, mokytis, gyventi.
6. Sukurkime Didžiąją Lietuvą. Kodėl mes turime būti tik trys milijonai? Ar sumažėti iki dviejų, o gal net vieno? Kodėl negalime būti penkių milijonų Lietuva? Kodėl turime save nuolat menkinti, skųstis valdžia ar kaimynais? Pakelkime galvas – esame viena tvirčiausių tautų pasaulyje, sena diasporos tauta, turintį vieną stipriausių užnugarių Vašingtone, netrukus ir Londone, esame gerbiami Šiaurės šalyse, Vokietijoje, Lenkijoje, mylimi visame regione. Tai panaudokime savo diasporos jėga valstybės kūrimui, kaip tai padarė Izraelis ar Airija.
7. Sukurkime tiltus į ateitį. Izraelis savo valstybę išaugino nuo pusės milijono iki devynių todėl, kad visada žvelgė į ateitį ir nuo pat valstybės susikūrimo kiekvieną žydą kvietė į Pažadėtąją žemę. Didžiosios Lietuvos sukūrimas yra ilgalaikis projektas, kuris pergyvens daugelį Seimo ar Prezidento kadencijų. Sukurkime viziją Lietuvai mažiausiai keliems dešimtmečiams į priekį ir ją kurkime patys, visi kartu, visose šalyse, kur esame. Žvilgsnis iš Londono, Čikagos, Los Angeles, Frankfurto, Dublino, Oslo ar Stokholmo dažnai būna kritiškesnis, tačiau ir skvarbesnis, gilesnis, daugiau siekiantis, pritraukiantis mus iki tikrų pasaulio lyderių, su kuriais mes turime ir galime konkuruoti ir jau kurį laiką, tiesą pasakius, konkuruojame ir kai kuriose srityse ganėtinai sėkmingai.
Taigi balsuokime, nebijokime. Mums liko kelios dienos. Paskambinkime visiems savo draugams, net ir tiems, su kuriais ilgai nebendravote, parodykime, kad mums rūpi mūsų pačių ateitis, mūsų vienybė, mūsų valstybė. Kad mes nelaukiame, kol už mus nuspręs valdžia, mes patys kuriame Lietuvą, kiekvienas iš mūsų. Sukilkime už kitokią Lietuvą, apie kurią seniai svajojome, kuri be mūsų netaps kitokia.
