Pozicija

2019.05.07 15:00

Gediminas Kazėnas. Apie lietuvių švietimo situaciją Vilniaus rajone

Gediminas Kazėnas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys2019.05.07 15:00

Po balandžio 6 d. LNK televizijos žinių parengto reportažo „Daugiau lietuviškų darželių“ apie sunkumus, su kuriais susiduria šeimos, norinčios savo vaikus ugdyti valstybine kalba, balandžio 10 d. Vilniaus rajono savivaldybė savo svetainėje paskelbė tikrovės neva neatitinkančios informacijos paneigimą.

Po balandžio 29 d. Seimo surengtos spaudos konferencijos „Dėl lietuvių šeimų diskriminacijos Vilniaus rajone“ Vilniaus rajono savivaldybė savo svetainėje tą pačią dieną vėl paskelbė tariamą tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą. Norime atkreipti dėmesį, kad abu „paneigimai“ yra identiški ir šabloniški. Taip pat abiejuose „paneigimuose“ nėra paneigtas nė vienas balandžio 6 d. LNK žinių reportaže ir Seime vykusioje spaudos konferencijoje įvardytas teiginys.

Dėl Rastinėnų:

Reportaže teigiama, kad Rastinėnuose esančiame Sudervės Mariano Zdziechovskio mokyklos (lenkų ugdomąja kalba) skyriaus pastate mokosi labai nedidelis mokinių skaičius. Rastinėnų skyriaus internetiniame tinklapyje naujausia pateikiama informacija apie priešmokyklinukus ir mokyklinukus yra 2016–2017 mokslo metų. Bet ir tie duomenys rodo, kad skaičiai yra nedideli. Taigi, šis teiginys nepaneigtas.

Dėl Riešės:

Reportaže teigiama, kad Riešės seniūnijoje, kur gyvena apie 6,5 tūkst. deklaravusių savo gyvenamąją vietą lietuvių, nėra ugdymo įstaigos valstybine kalba ir tėveliai net neturi kur pateikti prašymą. Šis teiginys nepaneigtas.

Dėl nevienodų sąlygų Buivydiškėse ir Zujūnuose:

Reportaže teigiama, kad netoliese esančiose Buivydiškių ir Zujūnų atskirose mokyklose lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba mokinių sąlygos labai skiriasi. Buivydiškių pradinė mokykla yra įsikūrusi pirmajame bendrabučio aukšte, trūksta patalpų, vaikai susispaudę. Tuo metu Zujūnų vidurinė mokykla (lenkų ugdomąja kalba) yra renovuojama, turi sporto aikštę, teniso kortus, patogų privažiavimą. Šis teiginys nepaneigtas.

Dėl 600 vaikų, norinčių lankyti darželius valstybine kalba:

Reportaže teigiama, kad šiuo metu yra apie 600 vaikų, kurie čia ir dabar eitų lankyti lietuvišką darželį. Šis teiginys nepaneigtas.

Dėl didelio skaičiaus nedeklaruotų gyventojų:

Savivaldybės „paneigime“, priešingai nei buvo siekiama, galima pastebėti dalinį problemos pripažinimą ir bandymą teisintis. Pavyzdžiui, abiejuose „paneigimuose“ konstatuojamas faktas, kad „(...) Vilniaus rajone įsikuria naujai atvykstančios jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, todėl esančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose vietų ne visada pakanka.“

LNK žinių balandžio 29 d. reportaže Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Janina Klimaševska pripažįsta šį faktą, teigdama, kad nežino, kodėl tėvai savo gyvenamąją vietą deklaruoja kitose savivaldybėse.

Taigi, šis teiginys nepaneigtas ir netgi priešingai – patvirtinamas. Štai, pačios Vilniaus rajono savivaldybės Riešės seniūnijos 2018 m. veiklos plane rašoma:  „Pastebima, kad faktiškai gyvenančių gyventojų skaičius seniūnijoje gali siekti apie 7–8 tūkst., nes daug gyventojų deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus ar kituose miestuose.“ Taigi, galima sakyti, kad tai tampa faktu. Dėl to Vilniaus rajono savivaldybė negauna didelės dalies Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kuris nukeliauja į kitų savivaldybių biudžetus. Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai taip elgiasi, – darželių valstybine ugdomąja kalba trūkumas Vilniaus rajone.

Dėl 2018 m. Vilniaus rajono biudžete nepanaudotų 5 mln. eurų:

Reportaže Vilniaus rajono tarybos narys teigia, kad netiesa, jog dėl finansų trūkumo Vilniaus rajono savivaldybė nesteigia naujų grupių valstybine ugdomąja kalba, kadangi 2018 m. biudžete Vilniaus rajono savivaldybė nepanaudojo apie 5 mln. eurų, kurie galėjo būti skirti naujų darželių statybai arba esamų renovavimui. Tai yra faktas, ir jis liko nepaneigtas.

Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos trukdymo savivaldybei:

Vilniaus rajono savivaldybės rašomame „paneigime“ teigiama, kad „bendrojo ugdymo mokyklų tinklo plėtrai trukdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) nenoras bendradarbiauti su Savivaldybe (...). Chaotiškas, nesuderintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių ugdymo įstaigų steigimas Vilniaus rajono teritorijoje trukdo Savivaldybei didinti švietimo paslaugų prieinamumą ugdytis tiek valstybine, tiek tautinės mažumos kalba.“

Norime atkreipti dėmesį, kad ne ŠMSM, bet Vilniaus rajono savivaldybė nenori bendradarbiauti ir tai patvirtina vykusi Maišiagalos LDK Algirdo gimnazijos statybų eiga, kuomet Vilniaus rajono savivaldybė keletą metų vilkino procesą.

Dėl trukdymo, nesuderinto ir chaotiško švietimo įstaigų tinklo:

Norime pažymėti, kad ŠMSM nė kiek netrukdo, bet padeda savivaldybei įgyvendinti jai priskirtą, pagal įstatymą pavestą funkciją, kurios ji akivaizdžiai dėl politinių motyvų neužtikrina (nė vienas ankstesnis teiginys nebuvo paneigtas). Išskyrus kelis atvejus (Avižieniai ir Vaidotai), ŠMSM niekur nedubliuoja savivaldybės ugdymo įstaigų ir steigia jas tose vietovėse, kur savivaldybė to nedaro.

2018 07 17 Sprendimu Nr. (15)SN–188)SP–57 LR Lygių galimybių kontrolierius konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybė ir ŠMM nesudarė vienodų sąlygų gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas Vilniaus rajono savivaldybėje gyvenantiems asmenims, nepaisant tautybės ir kalbos, t. y. pažeidė LR Lygių galimybių įstatymo 8 str. 1 p., ir pasiūlė nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus, tiksliau – neveikimą. Nors rašte konstatuojami Vilniaus r. Avižienių seniūnijos gyventojų teisių pažeidimai, analogišką situaciją turime ir kitose, ypač priemiestinėse, seniūnijose.

Avižienių savivaldybė įsteigė 4 ikimokyklinio ugdymo grupes: 2 valstybine kalba ir 2 lenkų kalba, nors poreikis ugdyti valstybine kalba buvo kelis kartus didesnis. Taigi savivaldybė faktiškai ignoravo poreikį ugdyti valstybine kalba, ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad yra diskriminavimo apraiškų, kuomet formaliai yra tarsi sudarytos lygios galimybės, tačiau į lietuviškas grupes laukia 265 prašymai, o į lenkiškas – 76 prašymai.

Taigi, pakliūti į darželį lietuvių ugdomąja kalba yra žymiai sunkiau. Todėl visiškai logiška, kad Ministerija šioje vietovėje įsteigė jai pavaldžią priešmokyklinio ugdymo įstaigą, taip nors iš dalies išspręsdama esamą problemą. Panaši padėtis yra ir Vaidotuose, kur, jei nebūtų įsteigtas Ministerijos darželis, didelė dalis vaikų būtų likę be vietos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje valstybine kalba.

Natūralu, kad, nuolat gaudama vietinių rajono bendruomenių prašymų dėl lietuviško švietimo poreikio užtikrinimo bei turėdama Lygių galimybių įpareigojimą, ŠMSM, vadovaudamasi LR Švietimo įstatymo 28 str. 6p. nuostatomis, imasi reikiamų veiksmų ugdymo valstybine kalba poreikiui rajone užtikrinti.

Todėl visi teiginiai apie ŠMSM nenorą bendradarbiauti ar trukdymą yra be jokio pagrindo. O savivaldybės noras perimti tas įstaigas Vilniaus rajono lietuvių vaikų tėvams kelia siaubą ir jie su tuo kategoriškai nesutinka. Be to, šioje vietoje norisi atkreipti dėmesį, kad savivaldybė kažkodėl labai nori perimti ŠMSM įsteigtas švietimo įstaigas, tačiau visaip kratosi perimti savo žinion sodininkų bendrijų teritorijoje esančius kelius! Kodėl taip yra – klausimas retorinis.

„Paneigimuose“ netrūksta sąmoningo manipuliavimo skaičiais. Pavyzdžiui, teigiama, kad „nuo 2015 iki 2018 m. ikimokyklinio ugdymo grupių skaičius padidėjo 7 grupėmis ir 2018 m. rajono savivaldybės švietimo įstaigose iš viso veikė 111 grupių.“ Kitoje vietoje teigiama: „Šiemet bendrojo ugdymo mokyklose įsteigtos 63 tokios grupės pagal skirtingus priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius, kuriose taip pat ugdomi ikimokyklinio amžiaus vaikai.“

Atrodo, kad tais metais Vilniaus rajone turėjo įvykti kažkoks demografinis sprogimas arba masinis šeimų su vaikais atsikraustymas, kuomet per 3 metus (2015–2018) įsteigtos 7 papildomos grupės (nepatikslinant, kokia kalba), o per tuos vienus metus – net 63 priešmokyklinės grupės (nepatikslinant, kokia kalba)!

Apibendrinimas

Belieka konstatuoti, kad Vilniaus rajono savivaldybė nesugebėjo paneigti LNK žinių reportažuose ir balandžio 29 d. Seime spaudos konferencijoje išsakytų teiginių apie blogą lietuvių švietimo padėtį Vilniaus rajone.

G. Kazėnas yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, partijos Vilniaus r. skyriaus pirmininkas.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius