Pozicija

2019.05.03 07:16

Bronislovas Matelis. Karbauskio ir Skvernelio sutartis nustos galioti po prezidento rinkimų. Ir abu tai žino

Bronislovas Matelis, Mišrios Seimo narių grupės seniūnas2019.05.03 07:16

Neseniai premjeras Saulius Skvernelis paskelbė džiugią žinią – paminėjo net tris kandidatus, galėsiančius pakeisti jį po jam sėkmingų prezidento rinkimų. Tai – jėgos ir pasitikėjimo demonstravimas. Ypač, kai patekti į antrąjį turą beveik neturi šansų.

Aš irgi galėčiau pasakyti, kas skris vietoje manęs į kosmosą, jeigu aš tą dieną būsiu išvykęs į sodybą ir pats skristi negalėsiu. Ar toks mano pranešimas būtų adekvatus?

Ramūnas Karbauskis, atvirkščiai, pademonstravo esantis silpnas, nepasitikintis savo jėgomis ir lengvai pažeidžiamas. Netikėtai pradėjo samprotauti apie tai, kad S. Skvernelis gali prapilti prezidento, o „valstiečiai“ – ir Europos Parlamento rinkimus. Net prakalbo apie tai, kad „valstiečiai“ pasitrauks iš valdančiosios daugumos.

Tačiau viso to žodžių žaismo šaknys tikriausiai giliau slypi. Gal ir R. Karbauskis nėra jau toks silpnas, gal tiesiog supranta, kad baigėsi jo ir S. Skvernelio sutartis, todėl abiem permainos – neišvengiamos. Pabandysiu paaiškinti.

Kai žmogus pasirašo lizingo sutartį kažką įsigyti sumokant už tai per, tarkime, pustrečių metų, toji sutartis galioja iki tos dienos, kai abi sutartį pasirašiusios pusės įvykdo aprašytas sąlygas ir gauna maksimalią naudą. Nuo tos maksimalios naudos gavimo dienos jų niekas nebesieja.

Kai prieš trejus metus S. Skvernelis su R. Karbauskiu susitarė būti kartu, akivaizdu, kad tas susitarimas buvo siejamas tik su abipuse nauda. R. Karbauskiui prieš Seimo rinkimus reikėjo būsimo premjero spindesio, charizmos, gal net demonstruojamo ryžto, ko labai trūko „Agrokoncerno“ savininkui.  

Dar R. Karbauskiui reikėjo buvusio policijos generalinio komisaro šešėlio, kuris bent šiek tiek pridengtų ir prasklaidytų jo, kaip įtakingo oligarcho, įvaizdį. Visos tos viltys pasiteisino – rinkimus laimėjo, o visuomenei galiausiai pavyko įpiršti stereotipinį mąstymą, kad koncerno „MG Baltic“ savininkai yra oligarchai, o turtuolis „Agrokoncerno“ savininkas, sėdintis Seime ir tiesiogiai nurodinėjantis didžiausiai frakcijai kaip balsuoti, nėra oligarchas.

Nėra konjako dėžučių, tačiau yra atsiskaitymų įtakingais postais ir net Seimo nario mandatais. Net ir mergoms. Tačiau Seime lyg ir nėra oligarcho. Kad tų badymų pirštu nurodant, kaip balsuoti, vertė pinigine išraiška dešimt kartų viršija dėžutėse slėptų pinigų vertę, suprasti gali ne kiekvienas. Be to, juk nebus žmogus blogas, jeigu juo aklai pasitiki griežtas ir reiklus buvęs policijos generalinis komisaras.

S. Skverneliui toji sutartis buvo reikalinga tik iki šalies vadovo rinkimų. R. Karbauskis tai žino ir garsiai svarsto, kas atsitiktų, jeigu S. Skvernelis tuos rinkimus prapiltų. Pamąstykime ir mes, kas atsitiktų.

R. Karbauskiui tiesiog nebereikėtų politiko, kuris jau pasiekė populiarumo viršūnę ir po pralaimėjimo pradės ristis tik žemyn. Premjeras net nepriklauso „valstiečių“ partijai, anksčiau drįsdavo prieštarauti, yra siūlęs ir Gretai trauktis iš Seimo.

R. Karbauskiui būtų kur kas naudingiau skirti premjeru tylų ir paklusnų ūkio ir inovacijų ministrą Virginijų Sinkevičių ir galbūt jį auginti iki artėjančių Seimo rinkimų. Laikyti premjero poste dar pusantrų metų S. Skvernelį, reikštų prapilti ir artėjančius Seimo rinkimus.

S. Skvernelis nėra kvailas žmogus ir viską supranta. Jo savarankiškumą Valstiečių ir žaliųjų frakcijoje Seime agronomai kentė tik dėl jo populiarumo. Kartą frakcijos posėdyje purkštaujantiems vasalams premjeras taip ir pasakė: „Prisiminkite, kieno dėka jūs visi čia atsidūrėte...“

Taigi, po pralaimėjimo premjero populiarumas būtų smarkiai pakirstas. Kai kas iš „valstiečių“ frakcijos Seime gali užsinorėti pašokti ant politinio lavono kūno, nuo kurio daug prisikentėjo. Čia Gabrielius Landsbergis, atsargiai užsiminęs apie nuotaikas „valstiečių“ frakcijoje, buvo teisus.

Kokį interesą likti premjero poste gali turėti nepartinis S. Skvernelis? Jokio. Sutartis baigėsi, rinkimai prapilti, mažiausiai 250 tūkst. valstietiškų pinigų ištratinta. Premjeras gali būti laisvas. Kaip ir lošėjas Antanas Guoga – tiesiog nepasisekė. Prašytis vėl į premjerus – nesolidu ir net pavojinga. Dar pusantrų metų spardys, dabar ir svetimi, ir savi, visiškai išsunks ir numes šalikelėn. Juo labiau kad šiokias tokias permainas (dabar tai jau akivaizdu) Vyriausybei pavyko judinti tik per pirmuosius vienerius metus.

S. Skvernelis galėtų stoti į Valstiečų ir žaliųjų partiją, tačiau jis tuomet turėtų absoliučiai paklusti R. Karbauskiui. Kaip vienoje laidoje sakė mano kolega D. Kepenis, R. Karbauskio aplinkoje gali būti tik absoliučiai lyderiui paklūstantys politikai, o kitokie ten neužsibūna.

Ar norėtų buvęs policijos generalinis komisaras S. Skvernelis tapti panašiu į buvusį generalinį prokurorą Artūrą Paulauską, stovėjusį prieš Viktorą Uspaskichą, lyg pradinukas prieš mokytoją? Jeigu ne, tai S. Skverneliui lieka tik vienas kelias – nebekandidatuoti į premjero postą ir kurti savo partiją, mėginant į didžiąją politiką sugrįžti po artėjančių Seimo rinkimų.

R. Karbauskio pareiškimas, kad nelaimėjus prezidento ir EP rinkimų jis įsižeis ir todėl pasitrauks iš valdančiosios daugumos, gali reikšti ir tai, kad jis jau žino apie rengiamą scenarijų, kuomet nuo „valstiečių“ frakcijos atskilę kad ir 15 Seimo narių su S. Skverneliu priešakyje gali sudaryti valdančiąją koaliciją su konservatoriais, tačiau be R. Karbauskio.

R. Karbauskis niekada nepralaimi. Bent jau jis taip įsivaizduoja, todėl jo toks pareiškimas, reiškiantis ir tai, kad rinkimuose jis jau kelia baltą vėliavą, jam reikalingas pateisinti greit įvyksiančias jam nemalonias permainas valdančiojoje koalicijoje. Esą aš juk sakiau, kad taip bus, aš vėl laimėjau...

O jeigu jau visai rimtai, tai R. Karbauskis, pareiškęs, kad laimės visus rinkimus, „jūs tuo įsitikinsite ir tada patikėsite jūs, patikės ir visi“, pats save įvarė į vienutę, užsirakino, o raktą atidavė G. Landsbergiui. Dabar nei kur bėgti, nei rėkti, tik maldauti liko...