Premjeras Saulius Skvernelis visiškai be reikalo gąsdinasi, kad jam nesėkmingai pasirodžius prezidento rinkimuose, jis neteks ir Vyriausybės vadovo posto. Ne kartą sakiau – S. Skvernelis turi ūkiško žmogaus bruožų ir, tapęs prezidentu, aš siūlyčiau jam tęsti pradėtus darbus. Pažadų per šią rinkimų kampaniją premjeras pridalijo pakankamai daug, tad prezidento užduotis bus ne tik juos priminti, bet ir stebėti, kad jie būtų įgyvendinami, laikantis valstybės finansų tvarumo.
Žadėdamas augsiančias pajamas – pensijas, atlyginimus, socialines išmokas – premjeras vengia kalbėti apie resursus, iš ko tai bus daroma. Prezidento pareiga bus užtikrinti, kad nelygybės ir skurdo problemos būtų sprendžiamos didinant biudžetines pajams, o ne auginant valstybės skolą. Patirtis rodo, kad artėjant Seimo rinkimams tokių bandymų „papirkti“ rinkėjus tikimybė išauga.
Todėl tapęs prezidentu reikalausiu, kad rengdama ateinančių metų biudžeto projektus Vyriausybė nuolat didintų biudžeto pajamas. Priemonių tam yra daugiau nei pakankamai – dideli klodai glūdi nesurenkamame PVM, mokesčių sistemos išimtyse ir neefektyvume. Kiekvienais metais kartu su biudžeto projektu turės būti teikiamas ir nelygybės bei skurdo mažinimo planas bei įvardinta, kaip konkrečių metų biudžetas prisidės prie šios problemos sprendimo. Tik taip būsime pajėgūs kovoti prieš socialinę atskirtį.
Premjeras šiandien tebeturi pakankamą Seimo palaikymą, kad šie svarbūs valstybei tikslai būtų įgyvendinami. Jis turėtų koncentruotis ne į naujų pažadų dalijimą, o į anksčiau duotų įgyvendinimą ne 70, ne 80, o 100 proc.
Todėl nei premjeras, nei jį į Prezidentūrą delegavusi partija neturėtų iš anksto savęs graudinti, o Lietuvos žmonių šantažuoti mintimis apie pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos ir tariamą gerų darbų pabaigą. Čia ne smėlio dėžė – nereikia mesti žaislų ir išeiti, jei veiksmas vyksta ne pagal tavo scenarijų. Visi norime gero Lietuvai. Todėl visi turime pratintis dirbti drauge.
Bet jei yra taip, kad S. Skvernelis iš tiesų nebenori dirbti premjero darbo ir įgyvendinti Vyriausybės pažadų, tuomet matau ir kitų alternatyvų, kas galėtų galėtų imtis šios atsakomybės ir atlikti tai, kas pažadėta Lietuvos žmonėms.
