Augantis Žaliųjų partijų populiarumas Europos Sąjungos šalyse žada perversmą ir europinėje politikoje. Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva ir kokias galimybes šie pokyčiai atneš mūsų šaliai? Po to, kai gegužės 23 d. pirmieji savo valią Europos Parlamento rinkimuose išreikš olandai ir trejetu dienų vėliau jų pavyzdžiu paseks likusi Europa, politinis ES peizažas turėtų smarkiai pasikeisti.
Europos politinių partijų peizaže vis labiau jaučiama tai, ką politikos komentatoriai įvardina „žaliąja banga“. Štai Vokietijos Žaliųjų (vok. Die Grüne) narių skaičius pernai išaugo dešimčia tūkstančių, kai valdančiųjų Angelos Merkel Krikščionių demokratų (CDU) narių skaičius sumažėjo 11 tūkst., socialdemokratų (SPD) – 5 tūkst. Žaliųjų partijų sėkmė praėjusių metų pabaigoje vykusiuose rinkimuose Vakarų Europoje, kur Belgijos vietos savivaldos rinkimuose Žalieji pasirodė puikiai, tapo didžiausia politine jėga Miunchene, o Liuksemburgo nacionaliniuose rinkimuose gavo 50 proc. daugiau balsų, rodo, jog, kaip išsireiškė ne vienas komentatorius, „Žalia tampa nauja kaire“.
Kaip šiame kontekste atrodo Lietuva? Mūsų šalis gal ir nediktuoja europinių politinių madų, tačiau labai aiškiai nubrėžia kelią, kuriuo juda europiečių pasirinkimas. Sustabarėjusios, tradicinėmis save laikančios dešiniosios ir kairiosios politinės partijos pasirodė ne tik nepajėgios užbėgti už akių tokioms krizėms, kaip prasidėjusi 2008 m., ar spręsti tokias problemas, kaip pabėgėlių krizė. Jas keičia ir įsitvirtina naujos, į problemų sprendimą orientuotą požiūrį siūlančios jėgos. Tai vaizdžiai matyti Lietuvoje, Liuksemburge, Vokietijoje, tiek nacionaliniu, tiek atskirų žemių lygmeniu, taip pat Nyderlanduose, kur stiprėja Žaliosios partijos.
Žinoma, XXI amžiuje visi mąstantys žmonės turi būti bent truputį „žalieji“. Vien praktiškai matomi klimato kaitos rezultatai skatina daug rinkėjų, visų pirma – jaunimo – paramą Žaliajai politikai. Kartu, Europos Sąjungos lygmeniu Žalieji sugebėjo išeiti iš tam tikro uždaro, vien tik aplinkosauginių problemų rato ir pateikti plačią, rinkėjams patrauklią darbotvarkę.
Esminė jos dalis – pagarba demokratijai ir žmogaus laisvėms bei atsakingu požiūriu į žmonijos ateitį pagrįsta politika. Dar viena priežastis – būtent Žalieji siūlo atsvarą radikalioms populistinėms jėgoms. Štai Vokietijoje būtent Žalieji pirmi pradėjo kalbėti apie pavojų, kurį kelia atvirai nacistinius šūkius deklaruojanti ir pasitraukimo iš Europos Sąjungos siekianti AfD (Alternative Fur Deutchland), flirto su kuria nevengia kai kurios save patriotinėmis skelbiančios mūsų šalies politinės partijos.
Žalieji yra ta jėga, kuri pakeičia aiškios politinės programos neturėjusius, tačiau gražius šūkius kėlusius darinius, kaip dabartinio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono „En marche“. Pernai išplitęs „geltonųjų liemenių“ protesto judėjimas, nepasitenkinimas ekonomikos ir socialinės politikos nesėkmėmis rodo, jog populistų sėkmė Prancūzijoje yra trumpalaikė. Tą patvirtina ir augantis Prancūzijos Žaliųjų populiarumas.
Lietuvos atveju, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sėkmė 2016 m. Seimo rinkimuose sudarė galimybę naujai suformuotai Vyriausybei, pasitelkus įvairių sričių profesionalus, pradėti spręsti daugelį įsisenėjusių ir iki tol ignoruotų problemų. Rezultatai labai gerai matomi tarptautiniuose konkurencingumo, ekonomikos atvirumo reitinguose, į šalį ateinančiose investicijose, augančiame darbo užmokestyje, mažėjančiuose emigracijos rodikliuose. Dėl lėtesnio poveikio prireiks keleto metų, kol daugiau teigiamų rezultatų pasimatys ir regioninėje statistikoje, mažėjančiuose išsivystymo netolygumo, darbo užmokesčių skirtumų tarp atskirų apskričių ar savivaldybių rodikliuose. Todėl itin svarbu yra toliau tęsti pradėtus darbus bei užsitikrinti paramą ir visos Europos lygmeniu.
Europos lygmeniu Žalieji siūlo darnią, dabarties ir ateities problemoms spręsti skirtą, į žmogaus ir piliečio interesus orientuotą rinkimų programą. Visiškai sutinku su neseniai Lietuvoje viešėjusiu jaunu olandų mokslininku ir Žaliųjų kandidatu į Europos Komisijos pirmininkus Basu Eickhoutu, teigiančiu, jog naujosios Žaliosios politikos esmė yra europietis ir jo teisių į švarią aplinką, saugų maistą, kokybišką išsilavinimą, konkurencingą ekonomiką, orų gyvenimą visuose ES regionuose užtikrinimas.
Jis nė kiek nenustebo perspėtas, jog siekiant šių tikslų ES lygmeniu greičiausiai teks susidurti su pašaipomis ir netgi su atviru kenkimu iš partijų, norinčių, kad viskas liktų „po senovei“ ar atvirai dirbančių Europai nedraugiškoms šalims, atstovų. Labai tikėtina, kad su panašiais iššūkiais, kaip Lietuvoje kelerius pastaruosius metus vykstantys procesai (Vyriausybės pastangos vykdyti reikalingas reformas, sustabarėjusių partijų atstovų kenkimas), susidurs ir sveikesnę bei ateičiai pasirengusią Europą kuriantys Žaliųjų partijų atstovai. Bet geresnė, žmogui artimesnė Europa yra tai, dėl ko verta stengtis.
J. Jarutis yra kandidatas Europos Parlamento rinkimuose.
