Tema apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos ekonominę įtampą – karą, pastaruoju metu yra ypač karšta ir aktuali tema ne tik šių dviejų supervalstybių, tačiau ir viso pasaulio, ypač Europos Sąjungos, mastu. Keliai, kuriais nueis JAV ir Kinija, neišvengiamai iškels klausimą Europos Sąjungai, kokį kelią turi rinktis Europa, kuria kryptimi judėti vystant Europos Sąjungos ir valstybių narių ekonomiką, keliant bendrąjį vidaus produktą (BVP).
Nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo ketinimų, priešiškos politikos Kinijos ekonomikai, vienas didžiausių JAV automobilių koncernų „Tesla“ jau stato elektrinių automobilių gamyklą Šanchajuje, Kinijoje, kur žada surinkti per 500 tūkst. teslų per metus.
Maža to, Europos Sąjungos automobilių pramonė taip pat krypsta į Kinijos pusę. Tokie žinomi Europos automobilių gamintojai kaip „Volkswagen“, „Renault“, „Daimler AG“ („Mercedes–Benz“) jau yra pareiškę ketinantys investuoti milijardines sumas Kinijos rinkoje ir ten vystyti elektrinių automobilių gamybą.
Pavyzdžiui, minėtas vokiečių koncernas „Volkswagen“ Kinijoje iki 2022 m. žada investuoti net iki 15 mlrd. eurų, o „Daimler AG“ – beveik 2 mlrd. JAV dolerių bendradarbiavimui su kinų „BAIC motor corporation“. Skaičiai atrodo įspūdingi, bet kad būtų galima dar labiau suvokti, kodėl privalome apie tai kalbėti, būtina paminėti, kad tai yra Europos kapitalo įmonės, kas reikštų, kad Europos Sąjungoje cirkuliuojantys pinigai nukeliautų į Kinijos biudžeto katilą ir lemtų dar didesnį jos ekonominį stiprėjimą Europos Sąjungos ir kitų šalių sąskaita.
Ir čia kalbu ne apie vieną milijardą ar du. „Forbes“ pateikiamais duomenimis, Europos automobilių koncernai vien per 2017 m. Kinijoje investavo beveik 22 mlrd. eurų. Kinijoje ketinančių investuoti Europos automobilių gamintojų jau dabar yra bent 5 ir vieša paslaptis, kad apie tai galvoja ir visi kiti didieji Europos gamintojai, todėl prieš tai minėtą 22 mlrd. sumą, galima teigti, artimoje ateityje reiktų padauginti bent iš kelių kartų. Būtina paminėti, kad čia kalbama ne tik apie dideles pinigų sumas, tačiau ir dešimtis tūkstančių darbo vietų praradimą.
Garsiai diskutuojama, kad XXI a. 3 dešimtmetis taps nauja kelių (ir ne tik) transporto era – į rinką bus masiškai tiekiamos elektrinės transporto priemonės. Ir jau dabar yra labai akivaizdu kur link juda Kinija. Tokių investicijų pritraukimas ir dominavimas elektrinio transporto gamyboje Kinijai leistų užsitikrinti savo ekonominį augimą, ekonomikos galią ir potencialą dar daugeliui metų į priekį.
Ko gero dėl to Kinija netgi įvedė reikalavimą kelių transporto gamintojams, kad nuo šių metų kas dešimtas pagaminamas automobilis privalo būti varomas elektra. Maža to, Kinija siekia, kad iki 2035 m. net 60 proc. pasaulyje surenkamų elektromobilių butų surinkta Kinijoje.
Didieji Europos koncernai savo kursą masiškai suka į Kiniją, tačiau kodėl taip yra, ką veikia Europos Sąjunga ir kokių veiksmų galėtų imtis Europos Sąjungos lyderiai, Europos Parlamentas, kad milžiniškas investicijas išlaikytų senajame žemyne?
Atsakymas būtų vienas ir aiškus – reikia kompanijoms sudaryti sąlygas investuoti čia, Europoje, kad elektromobilių gamybos kaštai apimtų kuo mažesnes sumas. Elektra varomų automobilių gamybos išlaidų liūto dalis atitenka akumuliatorių gamybai ir būtent šioje rinkoje Kinija, rodos, nepavejamai pirmauja. Tenka pripažinti, bet Europos Sąjunga baterijų gamybos pramonėje tiesiog neturi sąlygų konkuruoti prieš didžiausią baterijų gamintoją pasaulyje. Visgi yra kitų būdų, kuriais galėtume paskatinti elektrinių transporto priemonių gamybos liniją vystyti Europos Sąjungoje. Ir šioje vietoje akys krypte krypsta į Europos Parlamentą.
Tai nereiškia, kad Europos Parlamentas privalo imtis drastiškų priemonių ir atsakyti Europos Sąjungos rinkos izoliacija nuo Kinijos. Anaiptol. Europos Parlamentas privalo sudaryti sąlygas ir prielaidas, kad elektrinių automobilių gamintojai patys norėtų likti senajame žemyne. Ir čia kalbu apie įvairias lengvatas elektrinių automobilių ir su jais susijusių komponentų gamybai.
Europos Parlamente derėtų nedelsiant, jau naujoje kadencijoje, svarstyti lengvatinius mokesčius baterijų gamybai, elektrinių automobilių gamybos bendrovėms (tiek gaminant automobilius, tiek statant elektrinių automobilių ir jų komponentų gamyklas ir kt.), elektrinių automobilių pardavimui ir pan. Esminis tikslas – sukurti palankią terpę elektra varomoms transporto priemonėms būti gaminamoms bei vystomoms Europos Sąjungos teritorijoje.
Ir tai dar ne viskas. Taip pat reikėtų atidžiai peržiūrėti politikos gaires, susijusias su elektrinių automobilių pramonės inovacijomis bei elektrinio transporto infrastruktūros vystymo sritimis. Europos Sąjungos fondų lėšos privalo būti nukreiptos į elektrinių automobilių infrastruktūros keliuose vystymą, pavyzdžiui, įkrovimo stotelių diegimą.
Taip pat būtina skatinti Europoje kurtis startuoliams ir plėtotis inovacijoms, kurios susijusios su elektriniu transportu. Trumpiau tariant, Europos Sąjunga privalo tapti draugiška elektrinio transporto gamybai, jo naudojimui ir apskirtai su juo susijusios pramonės sritims. Tik tokiu būdu išlaikysime milijardines Europos kapitalo bendrovės investicijas Europos Sąjungoje.
Ką iš to galėtų išlošti Lietuva? Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms privalu atidžiai sekti Europos Sąjungos veiksmus ir sprendimus. Tuo atveju, jei didieji Europos automobilių gamybos pramonės koncernai savo lėšas nuspręstų nukreipti investicijoms Europos Sąjungoje, jiems, be abejo, reikėtų naujų klonių gamyklų statybai. Ir kodėl tai negalėtų įvykti Lietuvoje?
Tokių kompanijų pritraukimas į Lietuvą reikštų ne tik investicijų pritraukimą Lietuvoje, bet ir nemažo skaičiaus darbo vietų sukūrimą, užimtumo didinimą. Svarbiausia – Lietuva tam turi idealias sąlygas: Lietuvoje įsteigtos 7 laisvosios ekonominės zonos (Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių) ir 5 pramoniniai parkai (Alytus, Pagėgiai, Radviliškis, Šiauliai, Remygala), kuriuose gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo veikla, Lietuva yra geografiškai patogioje padėtyje, kadangi turi išvystytą geležinkelių infrastruktūrą, turi uostą, oro uostus, kuriuos skiria sąlyginai itin maži atstumai, turi didelę logistikos įmonių pasiūlą ir pan.
Todėl svarbu laiku reaguoti ir pirmiems Europoje žengti žingsnį. Turime puikias organizacijas, tokias kaip „Investuok Lietuvoje“, našiai dirbančią Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, todėl tereikia laiku sureaguoti ir veikti.
Kaip ten bebūtų, veiksmų pirmiausia privalo imtis Europos Sąjunga ir investicijas stengtis išlaikyti savo teritorijos viduje. Šių ryžtingų sprendimų be galo tikiuosi iš naujos Europos Parlamento 2019 – 2024 m. kadencijos.
R. Šarknickas yra kandidatas Europos Parlamento rinkimuose.
