Prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Lietuvoje nėra kandidatų į prezidentus debatų. Ir jis visiškai teisus.
Nors pats esu tų debatų dalyvis, tačiau jau po dviejų laidų, transliuotų nacionalinės LRT TELEVIZIJOS, galiu pasakyti, kad nuobodžiau ir būti negali. Daug lozungų ir protingų minčių perskaitytų iš lapelių. Lyg per egzaminą besimuistantys ir prakaituojantys kandidatai. Ar tokios laidos padeda geriau pažinti būsimą šalies vadovą? Ar Lietuvos rinkėjams nors kiek aiškiau, kurį kandidatą pasirinkti? Juk kaip kam nors besinorėtų stumti du visiems žinomus kandidatus, oficialiai pretenduojančius į prezidento postą, iš viso yra devyni ir iš šių devynių laimės tik vienas. Tad, ar debatai nors kiek atskleidžia tikrąjį pretendento veidą?
Atvirai kalbant, po tokių kandidatų į prezidentus „diskusijų“ man pačiam būtų sunku išsirinkti asmenį, už kurį balsuočiau. Akivaizdu, kad mes vis dar neišmokome organizuoti debatų, kurių metu oponentai kaunasi savo idėjomis, gina savo įsitikinimus ir atskleidžia savo, kaip lyderių bruožus, tokiu būdu galutinai įtikindami rinkėjus, kad būtent jie verti šio atsakingos valstybės posto. Vis svarstau, ar tai organizatorių kūrybos stoka, ar aplaidumas, ar sąmoningas veiksmas rinkimų debatus paversti pigiu ir banaliu šou. Nenustebsiu, jeigu pastaruosius debatus, transliuotus LRT tiesiogiai, žiūrėjo tik saujelė kandidatų giminaičių ir politologų. Neįsivaizduoju jauno žmogaus, kuris stebėtų kandidatų diskusijas, veikiau panešėjusias į prastai organizuotą egzaminą, nuo pradžios iki galo. Gal iš čia ir kyla abejingumas bet kokiems rinkimams? Jeigu Seimą rinko mažiau nei pusė balso teisę turinčių Lietuvos piliečių, tai, kiek jų ateis prie balsavimo urnų kai rinksime šalies vadovą?
Apie Europos Parlamento rinkimus išvis nėra ką pasakyti. Ar jie kam nors apskritai yra įdomūs? Ar kas nors suvokia, kad nuo šių rinkimų į Europos Parlamentą priklausys Europos Sąjungos ateitis, o tuo pačiu ir Lietuvos, kaip jos narės perspektyvos?
Nepykit, bet pasikartosiu, manęs niekaip neapleidžia jausmas, jog prezidento rinkimai tai surežisuotas spektaklis, kurio galbūt viena iš plano dalių rengti nuobodžius ir niekam neįdomius debatus. Su aiškiais favoritais ir šališkumu, kurio nepaslepia net ir grimas. Su viešąja erdve, perpildyta ir persotinta tik keliais veidais. Kitiems toje viešoje erdvėje vietos nėra.
Manau, kad neteisinga ir nedovanotina, jog vienas svarbiausių šalies vadovų, nuo kurio priklauso politinis klimatas šalyje bei valstybės užsienio politikos kursas, būtų renkamas būtent šitaip. Akivaizdu, kad reikia keisti rinkimų tvarką. Pradėti agitacinį laikotarpį gerokai anksčiau. Neleisti iki paskutinės akimirkos žaisti katės ir pelės žaidimą. Kuo daugiau aiškumo ir skaidrumo. Gerbkime ir save, ir rinkėjus. Konkuruokime idėjomis ir vizijomis, o ne pokiliminiais žaidimais ar atmintinai išmoktomis frazėmis.
V. Mazuronis yra kandidatas prezidento rinkimuose.
