Diskusija dėl Ukrainos prezidento Lietuvoje buvo itin keista. Politikai ir apžvalgininkai tingėjo pasidomėti giliau, ieškoti informacijos, o įprastai skleidė baimes ir klišes, kad Volodymyras Zelenskis yra nežinomas ir pavojingas.
Tačiau norint pažinti kandidato ketinimus, pirmiausia reikia perskaityti jo programą. Jos nėra rusų kalba, tik ukrainiečių, todėl, panašu, Lietuvos politologai jos ir neperskaitė. Tad pasiaiškinkim, ką siūlo V. Zelenskis ir kodėl.
V. Zelenskio programa yra aiški ir labai konkreti. Negalima sakyti, kad ten tik lozungų rinkinys. Pirmiausia dėmesį atkreipia Zelenskio liberalizmas. Jis siūlo Ukrainai tai, ką Lietuva jau padarė dėl XX amžiaus pabaigoje ES vyravusių neoliberalių madų: atverti žemės rinką, įvesti privalomą sveikatos draudimo mokestį (PSD), t. y. medicinoje dirbtinai skatinti rinkos santykius, labai daug dėmesio skiriama investuotojų pritraukimui, verslo klimatui. Galima daryti prielaidą, kad jo vadovaujama Ukraina gali padaryti panašių klaidų kaip ir Lietuva su pensijų reforma 2000-aisiais, kai Kubilius pradėjo tylią Sodros privatizaciją ir tik dabar Stasio Jakeliūno ir LVŽS Vyriausybės dėka nutrauktas pensininkų skurdinimas pumpuojant jų pinigus į privačius fondus. Kita vertus, norisi tikėti, kad Zelenskio komanda sugebės įvertinti didesnę tokių reformų patirtį turinčių šalių pasiekimus ir klaidas. Mes tikrai stengsimės padėti Ukrainai nekartoti mūsų klaidų.
Priešpaskutinę rinkimų agitacijos dieną pristatęs savo būsimus patarėjus, V. Zelenskis maloniai nustebino, kad šalia ekonomikos ir gynybos jis akcentavo moterų teisių, aplinkosaugos, elektroninių paslaugų plėtros specialistus. Cituojant Zelenskio programą, „ekologija – tai geriausia investiciją į šalies ateitį“. Programoje minimas atliekų rūšiavimas ir miškų saugojimas. Šia prasme jis labai žalias ir modernus kandidatas, tikrai primenantis Emmanuelį Macroną, su kuriuo jau bendravo, bet, tiesa, žalios konkretikos – mažoka.
V. Zelenskis siūlo įvesti ekonominį ukrainiečio „pasą“ ir jame kiekvienam vaikui kaupti startinį kapitalą. Kaip šaltinį jis nurodo Ukrainos gamtinių išteklių pardavimo pajamas. Tai šiek tiek primena mūsų vaiko pinigus, bet Zelenskis siūlo mokėti sukauptus pinigus tik vaikui sulaukus pilnametystės.
Tačiau esminė Prezidento Zelenskio istorinė misija yra kovoti su korupcija ir suprantama kalba skleisti Vakarų vertybes margai Ukrainos, ypač Rytų Ukrainos auditorijai. Kaip itin populiarus pramogų verslo žmogus jis patinka rusakalbei Ukrainos daugumai. Tuo jis ir yra išskirtinis – Ukraina pirmą kartą turės atvirai provakarietišką, pažangų, bet Rytų Ukrainos rusakalbiams, net etniniams rusams patinkantį ir artimą prezidentą – „Tautos tarną“.
Kai siūlymas nugriauti Lenino paminklą kokiam nors Donbaso mieste nuskamba iš Porošenkos lūpų, vietiniai šiaušiasi ir prieštarauja, nes tai siūlo „nacionalistas“. Bet kai tą patį siūlymą pakartoja Zelenskis (jis patvirtino savo paramą Ukrainoje vykstančia dekomunizacijai) – žmonės tai priima kaip „savo žmogaus“ siūlymą, įsiklauso ir pradeda galvoti, gal ir nebereikia tų Lenino paminklų, gal vakariečiai teisūs...
Žurnalistės paklausas, kaip susigrąžinsiąs Krymą, V. Zelenskis atsakė paprastai – savo pavyzdžiu pakeisime valdžią Rusijoje. Ir tai nėra tik skambūs žodžiai. Šiandien galingiausias Rusijos opozicijos ginklas yra Ukraina. Ekonomiškai sustiprėjusi, užgrūdinta karo ir nepalūžusi Ukraina kuria labai daug kokybiškos kultūrinės produkcijos (filmai, laidos, „Youtube“ televizija) rusų kalbą. Jokia JAV ir Europos fondų parama negali pasiūlyti nieko panašaus. Hibridinio propagandos karo laikais Ukraina ir jos demokratiškas, bet rusiškai kalbėti nevengiantis prezidentas yra Vakarų „atominis“ ginklas prieš Kremliaus skleidžiamą miglą apie „fašistų“ pergalę Ukrainoje. Zelenskis yra informacinio karo profesionalas. Savo programoje jis kelia tikslą kurti atsvarą „Russia Today“ ginklui.
Zelenskio, kaip prezidento, žingsniai susitinkant su Rusijos opozicija, remiant, komentuojant įvykius Rusijoje be jokios abejonės, veiks ir Rusijos auditoriją bei kels Kremliaus įsiūtį. Ar tai skatins demokratinius procesus Rusijoje, ar sumažins pasitikėjimą Putinu – pamatysime. Bet šansas yra.
Porošenka su jo itin karinga retorika net patogesnis Kremliui, nes sustiprina Kremliaus naratyvą apie tai, kad Rusiją „supa priešai“. O štai Zelenskis – rusiškai kalbantis, gerai savo humoru pažįstamas, kalbantis apie eiliniam rusui suprantamas problemas kaip postsovietinė korupcija, oligarchus, gali kelti Putinui daug didesnę grėsmę, nes visos tos problemos opios ir Rusijoje. Jeigu Ukrainos prezidentas savo sumania komunikacija įžiebs viltį, kad galima susitvarkyti su šiomis visuomenės „ligomis“, jis gali pelnyti dar didesnes simpatijas Rusijoje, o tai jau taptų tikru košmaru Putinui.
T. Tomilinas ketina kandidatuoti į Europos Parlamentą.
