Pozicija

2019.04.17 14:45

Mantas Adomėnas. Apie Seimą ir savigarbą

Mantas Adomėnas, Mišrios Seimo narių grupės narys2019.04.17 14:45

Lietuvos Respublikos Seime galima organizuoti bet ką. Galima – tymų epidemijai siaučiant – surengti skiepų priešininkų konferenciją, kuri skleidžia visuomenei pavojingą pseudomokslinį melą su rasizmo ir negriukų DNR priemaišomis. Galima duoti tribūną nupezusiems sąmokslo teoretikams, savo įžvalgas į politinius procesus grindžiantiems „Siono išminčių protokolais“ ir reptilijanų pėdsakais. 

Galima Seimo logo fone sodinti asmenis, kuriuos saugumo tarnybos yra įvardijusios dirbant prieš Lietuvą. Galima Seimą praktiškai atiduoti gyventi ksenofobams kriptoneonaciams, skleidžiantiems savo mažuosius meinkampfus iš Seimo tribūnų. Tačiau Seime negalima daryti vieno dalyko.

Negalima pasikviesti į rimtą tarptautinę konferenciją apie naujausius iššūkius demokratijai nepriklausomų analitikų ir ekspertų iš Taivano. 

Nes, matote – ir čia Seimo valdyba savo sprendime vieninga, taip pat ir konservatoriai – komunistinės Kinijos ambasadorius ateis pas Seimo pirmininką ir valandą knis protą, o gal dar atsineš popierėlį, vadinamą „nota“.

Juokinga tai, kad konferencija kaip tik ir turėjo analizuoti bei kalbėti apie tai, kaip Kinija pasitelkia naujausias technologijas – šalia įprastinės karinės grėsmės ir šalia seno gero diplomatinio spaudimo – kovoti prieš demokratiją kaimyninėse šalyse (kaip Taivane, bet ne tik). Turėjome kalbėti apie tai, ką mažos šalys gali daryti, kaip jos gali atsispirti didelių agresyvių kaimynių – tokių kaip komunistinė Kinija ar Rusija – spaudimui ir grėsmei. Ir čia Taivanas tikrai gali labai daug ko mus pamokyti. O gal ir užsimegztų atsparumo technologijų, know–how dalijimosi ryšiai.
Tačiau to neįvyks – bent jau Seime. Nes negalima.

Ir čia Seimo pirmininkas bei jam atitariantys Seimo valdybos nariai nemato paprasčiausio dalyko – kad jie JAU yra valdomi tos pačios Kinijos. Komunistinės Kinijos, totalitarinės valstybės, toliau tebekalinančios ir tebežudančios savo piliečius, pareigūnas gali diktuoti laisvos Lietuvos Seimui, kokie renginiai gali, o kokie negali vykti Seime.

Atkreipkite dėmesį – čia juk nekalbama apie išsakytą Seimo poziciją ar dokumentą Kinijos ar Taivano klausimu. Čia kalbama apie konferenciją Seime, kur, beje, galima išsakyti įvairiausias nuomones. Net ir komunistinės Kinijos ambasadorius galėtų ateiti ir kalbėti, kad visa ta Kinijos grėsmė – nesąmonė ir išpūstas burbulas. Nes mes laisvi, kitaip negu komunistinė Kinija. Bet to nebus, ambasadorius nesižemins į savo pozicijų gynimą laisvoje diskusijoje.

Kam? Žymiai paprasčiau duoti nurodymą Seimo pirmininkui. Pagrasinti. Po poros pagrasinimų daugiau nebereikia nė nurodinėti. Seimo pirmininkas pats, vos išgirdęs žodžius „Taivanas“, „Tibetas“, „žmogaus teisės Kinijoje“, išsitempia ir atiduoda pagarbą tai tuštumai, iš kurios jį užlieja baimės bangos.

Kažkada Lietuvos Seimas buvo kovos už laisvę ir demokratijos vertybes simbolis. Tas dienas dar primena prie Seimo išsaugotas jį gynusių barikadų fragmentas. Tokio Seimo pirmininkas, manau, nesilankstytų prieš komunistinės Kinijos funkcionierių. Mandagiai išklausęs jo preambulės, jis ramiai ir tvirtai pasakytų: „Jūsų Ekscelencija, Jūs bandote kištis į suverenios valstybės vidaus reikalus. Esame laisvos demokratinės šalies Parlamentas, ir Parlamento nariai gali laisvai diskutuoti įvairiais politiniais klausimais. Ačiū, kad apsilankėte. Durys štai ten.“

Negindami Seimo prerogatyvos būti laisvos diskusijos svarbiais politiniais klausimais erdve, pataikaudami totalitarinės šalies pretenzijoms ir atsistodami jų, o ne Seimo narių laisvių pusėje, Seimo vadovai išduoda ne tik savo moralinę pareigą. Esu tikras, išduoda ir savo duotą priesaiką.

Jau nekalbant apie savigarbą, kurios demokratinės valstybės Seimo pirmininkas turėtų turėti. 

Nors truputį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt