Pirmadienį didžiųjų debatų organizatoriai Prancūzijos vyriausybei turėtų pristatyti šalies gyventojų nuoskaudas ir siūlymus. Daugiau nei tris mėnesius prancūzai rinkosi į miestų rotušes ar savo idėjas teikė internete.
Emmanuelio Macrono sumanymas, pasak analitikų, suveikė – „Geltonųjų liemenių“ protestai sumažėjo, o prezidento reitingai ėmė kilti. Bet E. Macrono dabar laukia sudėtingas uždavinys – pateisinti prancūzų lūkesčius.
Visi klausimai laukiami per pirmuosius didžiuosius debatus, sausį sakė E. Macronas. Nusimetęs švarką ir atsiraitojęs rankoves jis kreipėsi į Normandijos politikus, taip paneigdamas kritiką, esą yra pasipūtęs ir atitolęs Jupiteris.
„Sumanymas yra sėkmė, nes dalyvavo daugybė žmonių. Gali būti, kad tik procentas šalies gyventojų, bet tai taip pat didelis skaičius. Taip pat Macronui buvo svarbu gauti oro gurkšnį, jis nebegalėjo kvėpuoti dėl didelio spaudimo ir kritikos, o Paryžius tuo metu degė“, – teigia analitikas Arnaud’as Mercier’as.
E. Macrono populiarumas per debatus ėmė augti, „geltonųjų liemenių“ protestai mažėti. Oficiali statistika paaiškės pirmadienį, bet skaičiuojama, kad Prancūzijoje surengta apie 10 tūkstančių susitikimų, internete pateikta pusantro milijono pasiūlymų.
„Pirmą kartą debatų centre atsidūrėme mes, piliečiai. Visada skundžiamės, kritikuojame politikus ir galvojame, kad jie ten kur nors toli. Bet šįkart, kalbame mes, taigi tai svarbu“, – sako Isabellė, debatų dalyvė.
Tiesa, 21-ą savaitgalį žygiavusios „Geltonosios liemenės“ tikino E. Macrono kvietimo negavusios, o jei ir gautų, sako prezidentu netikintys.
„Nebuvome pakviesti į Macrono didžiuosius debatus. Jis pakvietė tik draugus, kad įtvirtintų savo planus, sukauptų duomenis ir panaudotų savo platformoje. Jis nesupranta, kad mums atsibodo. Žmonės viso to nebegali pakelti“, – teigia Jerome’as Rodrigues’as, „Geltonųjų liemenių“ lyderis.
Politologai dar anksčiau įspėjo, kad debatai rizikingas dalyvaujamosios demokratijos eksperimentas, kurio pasekmių prezidentas gali ir nesuvaldyti. Visuomenės lūkesčiai dideli ir jei nebus pateisinti, E. Macrono gali laukti dar didesnis smūgis.
„Jei Macronas nesiims ko nors konkretaus, nepriims sprendimų, kylančių tiesiogiai iš to, kas buvo nuspręsta per debatus, rezultatas gali būti priešingas. Pasirodys, kad tai tebuvo viešųjų ryšių akcija, o prancūzai tai palaikys dūmų uždanga“, – sako A. Mercier’as.
Tarp skambių reikalavimų – ir daugiau galių piliečiams ar nelygybės mažinimas. Laikas, pasak analitikų, taip pat svarbus. Išvados pristatomos Europos parlamento rinkimų kampanijos įkarštyje, kur E. Macronas – viena ryškiausių asmenybių.
