Dauguma Vakarų lyderių ketina ignoruoti kvietimą dalyvauti Pergalės dienai skirtame parade Maskvoje, tačiau, kaip rašo Andrejus Piontkovskis, šiuo metu Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną labiau erzina ne šie simboliniai reikalai, o kai kas realesnio ir labiau apčiuopiamo.
Dauguma Vakarų lyderių ketina ignoruoti kvietimą dalyvauti Pergalės dienai skirtame parade Maskvoje, tačiau, kaip rašo Andrejus Piontkovskis, šiuo metu Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną labiau erzina ne šie simboliniai reikalai, o kai kas realesnio ir labiau apčiuopiamo.
Konkrečiai – faktas, kad ir Vokietija, ir Prancūzija pritarė Minsko susitarimo interpretacijai, kurią pateikė Kijevas. Ar verta patikslinti, kad Maskvos ir Kijevo interpretacijos skiriasi kaip diena ir naktis?
Kaip skelbia inforesist.org, didžiausia bėda ta, kad Maskva į antrąjį Minsko susitarimą dėjo daug vilčių. Kremlius buvo įsitikinęs, kad jam pavyks įgyvendinti absoliučiai neįtikėtiną triuką: priversti Kijevą mokėti už Rusijos okupuotą Ukrainos teritorijos dalį. Tokio tikslo Rusijos Federacijai nepavyko pasiekti net Moldovoje – kad ir kaip ten bebūtų, Kišiniovui neteks finansuoti Padniestrės.
Kijevo nenoras taikytis su tokia padėtimi ir griežtos sąlygos: iš pradžių – karių išvedimas, sienos kontrolė, laisvi rinkimai, o vėliau – visi kiti dalykai, įskaitant ir regiono autonomijos ir jo socialinės bei ekonominės plėtros klausimus, Maskvą tiesiog įsiutino.
Tai akivaizdžiai iliustruoja Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo komentarai ir tai, kokiu tonu antrasis Minsko susitarimas aptarinėjamas Rusijos žiniasklaidoje. Tai, kad Vakarai stojo į Kijevo pusę ir palaiko būtent Ukrainos siūlomą Minsko susitarimo interpretaciją, situaciją tik pablogino.
Yra reali rizika, kad Maskva į tokį „įžeidimą“ gali atsakyti pažeisdama paliaubų susitarimą ir eskaluodama karinius veiksmus.
Apie tokią galimybę kalba ir Rusijos Federacijos išlaidų augimas, kuris fiksuojamas pastaraisiais mėnesiais. Labai keista, tačiau tokie duomenys viešai prieinami – gruodžio, sausio ir vasario duomenys byloja apie pastebimai išaugusias išlaidas. Ar tokia pati situacija išsilaikys iš kovą, dar neaišku – bus įdomu.
A.Piontkovskis atmeta galimybę, kad nauja operacija gali prasidėti iki gegužės 9 dienos, nes suzombėjusiems eiliniams rusams ji sugadintų šventinę nuotaiką, o ne prie jos prisidėtų. Rusijos ir Ukrainos karas Pergalės dieną eiliniam rusui pasirodytų sunkiai suvokiamas.
Dauguma analitikų, neatmenančių galimybės, kad konfliktas bus eskaluojamas ir toliau, siekiant užtikrinti koridorių į Krymą, prieigą prie Mariupolio ir netgi Charkovo, mano, kad Rusija aktyvių veiksmų greičiausiai vėl imsis antroje gegužės pusėje.
