Pasaulyje

2019.04.06 16:37

Kraštutinės dešiniosios partijos pradeda rengtis rinkimams Europoje

BNS2019.04.06 16:37

Dešiniojo sparno populistinės partijos pradeda kampanijas, rengdamosi kitą mėnesį vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, tačiau jų svajonei „suvienyti dešiniuosius“ pavojų kelia politiniai nesutarimai ir „Brexito“ drama.

Daugelis baiminasi, kad gegužės 26 dienos rinkimai taps skambučiu Briuseliui pagaliau pripažinti tikrovę, jog Europos imigracijos priešininkai bei vadinamosios „kraujo ir dirvos“ patriotinės jėgos iš pakraščių žengia į arenos vidurį.

Kadaise laikytomis autsaiderėmis, dabar šios partijos gali gauti penktadalį ar daugiau vietų, leidžiančių jiems pakeisti politinio diskurso toną ir pamėginti įsitvirtinti.

Pagrindiniai veikėjai yra Marine Le Pen vadovaujamas „Nacionalinis sambūris“ (RN) Prancūzijoje bei Italijos vicepremjero Matteo Salvini vadovaujama „Lyga“ (Lega). Pastaroji pirmadienį Milane rengia panašios ideologijos dešiniųjų grupių susirinkimą.

Didžiausios Europos Sąjungos ekonomikos kraštutinis dešinysis sambūris „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) tapo didžiausia opozicijos partija, nepritariančia kanclerės Angelos Merkel politikai ir jos 2015 metų sprendimui priimti gausius pabėgėlių būrius.

Šeštadienį Vokietijos AfD renkasi Ofenburgo mieste, kad pristatytų savo rinkimų programą. Šiuo dokumentu kviečiama sukurti „tėvynių Europą“ ir prieštaraujama ES imigracijos, finansų ir klimato politikai.

Tuo metu pirmadienį Milane M. Salvini surinks sąjungininkus iš visos Europos, kad kartu padėtų pagrindus būsimai kraštutinei dešiniajai grupuotei Europos Parlamente, šiuo metu turinčiame 751 narį.

Penktadienį Paryžiuje susitikę M. Salvini ir M. Le Pen taip pat susitarė dar kartą susitikti gegužės mėnesį, pranešė vienas RN šaltinis.

„Lyderiai svarsto bendrą manifestą rinkimų kampanijai užbaigti ir paskelbti naujos Europos pradžią“, – pareiškė M. Salvini atstovas spaudai.

Nacionalistų internacionalas?

Iki šiol Europos dešinieji nacionalistai Europos Sąjungos įstatymų leidybos institucijoje buvo susiskirstę į tris frakcijas ir sudarė susipynusį sąjungininkų tinklą Europos Parlamente, posėdžiaujančiame Briuselyje ir Strasbūre.

Šios frakcijos yra „Tautų ir laisvės Europa“ (ENF), kuriai priklauso RN ir „Lygą“, Europos konservatorių ir reformuotojų frakcija (ECR) bei „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ (EFDD).

Italijos vicepremjero, taip pat JAV prezidento Donaldo Trumpo buvusio patarėjo Steve`o Bannono svajonė – suvienyti skirtingas patriotines jėgas ir įkurti „nacionalistų internacionalą“.

Tačiau iki šiol tokios pastangos nebuvo itin sėkmingos, nes šalių nacionalistiniai siekiai prieštarauja daugiašaliam požiūriui.

Kita šių frakcijų problema – kad, nepaisant jų bendro neigiamo požiūrio į imigraciją, daugiakultūriškumą, kairiuosius ir ES, jos išlieka smarkiai susiskaldžiusios daugeliu kitų klausimų.

Ekonominės politikos srityje AfD ir jų sąjungininkai iš Skandinavijos linkę pasitikėti rinkos ekonomika, o Prancūzijos RN palankiau vertina protekcionistinį ir „valstybinį“ požiūrį.

Nors Italijos „Lyga“, Lenkijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir Vengrijos „Fidesz“ akcentuoja Europos krikščioniškąsias kultūros šaknis, RN nustojo laikytis panašios pozicijos Prancūzijoje, kurioje dauguma palaiko sekuliarumą.

Ir netgi imigracijos srityje M. Salvini „Lyga“ pritaria prieglobsčio prašytojų perskirstymui ES mastu, nors kitos dešiniosios partijos reikalauja visiškai sustabdyti imigraciją.

Kalbant apie santykių su Rusija sritį, M. Salvini gyrė prezidentą Vladimirą Putiną, nors Lenkijos valdančioji partija tokiam požiūriui nepritaria.

„Patriotinis aljansas“?

Pagrindinis AfD kandidatas Joergas Meuthenas išreiškė viltį, jog nacionalistinės partijos gaus didelę vietų dalį, tačiau mano, kad joms bus sunku suformuoti „patriotinį aljansą“ su bendra programa.

Minėtos partijos „laikosi tokio paties arba panašaus požiūrio į migracijos politikos sritį, bet kitose srityse jis yra labai skirtingas“, naujienų agentūrai AFP sakė J. Meuthenas.

Taip pat esama įvairių strategijos niuansų. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas liaupsino M. Salvini, tačiau manoma, kad jis negalės atvykti į susitikimą Milane, nes jo „Fidesz“ partija tebepriklauso centro dešiniajai Europos liaudies partijos (EPP) frakcijai, nors jos narystė dabar yra suspenduota.

Dauguma partijų taip pat sušvelnino retoriką prieš ES, nes sumaištis dėl „Brexito“ gerokai apkarpė galimybės išstoti iš ES patrauklumą.

Po 2017 metų prezidento rinkimų M. Le Pen atsisakė „Frexit“ ir prieš Emmanuelį Macroną nukreiptų debatų, o Vokietijos AfD pradėjo vadinti „Dexit“ scenarijų „kraštutine išeitimi“.

Vis dėlto kraštutinių dešiniųjų potencialas neturi būti vertinamas atsainiai, pareiškė Berlyno laisvojo universiteto politologas Svenas Huttenas (Svenas Hutenas).

Jis įspėjo, kad tokios grupės „taikosi į 15–30 proc. gyventojų“ ir kad šiuo metu „dešinieji populistai kovoja, kad susivienytų ir sukurtų vieningą bloką“.

Naujausi