2014 m. išrinktas Afganistano prezidentas pirmadienį pradeda pirmąjį vizitą JAV ir gynybos bei diplomatijos vadovų Ashrafas Ghani prašys daugiau paramos, nes auga būgštavimai, kad po NATO pajėgų pasitraukimo vietos Talibano sukilėliai gali prisiekti ištikimybę radikaliai „Islamo valstybės“ grupuotei. Tačiau A. Ghani žada viešai nesikišti į Amerikos vidaus politikos diskusiją, kiek karių ji galėtų palikti Afganistane.
2014 m. išrinktas Afganistano prezidentas pirmadienį pradeda pirmąjį vizitą JAV ir gynybos bei diplomatijos vadovų Ashrafas Ghani prašys daugiau paramos, nes auga būgštavimai, kad po NATO pajėgų pasitraukimo vietos Talibano sukilėliai gali prisiekti ištikimybę radikaliai „Islamo valstybės“ grupuotei. Tačiau A. Ghani žada viešai nesikišti į Amerikos vidaus politikos diskusiją, kiek karių ji galėtų palikti Afganistane.
Afganistano prezidentas pirmą kartą pripažino, kad radikali islamistinė grupuotė „Islamo valstybė“, kuriai ištikimybę prisiekia ginkluotos grupuotės nuo Nigerijos iki Jemeno, ir Afganistane didina įtaką. 2014 m. inauguruotas A. Ghani pirmadienį atvyko į Vašingtoną, kur daug metų dirbo kaip aukštas Pasaulio banko pareigūnas. Jis sako, kad kaimyniniame Pakistane vykdomos karinės operacijos ne naikina kovotojus, o tik gena juos per kalnus į Afganistaną, ir daugelis Talibano vadų čia gali prisijungti prie pasaulinio džihadistų tinklo.
„Ji tarsi žmogėdra, ji suryja savo varžovus. Pavyzdžiui, taip nutiko su Sirijos nacionaline armija – kai ką integravo, bet pačią teritoriją prarijo. Čia rūpinamės ne fiziniu žmonių iš Sirijos ar Irako buvimu, bet tinklo efektu“, – pabrėžia A. Ghani.
Su JAV politine, diplomatine ir gynybos vadovybe A. Ghani susitiks, kai Afganistano pajėgos pradeda pavasario kovų sezoną ir mėgina rengti pirmąjį jo paties suplanuotą puolimą neramiuose pietuose be tarptautinės paramos – pernai NATO užbaigė ilgiausią istorijoje misiją, kurioje kadaise tarnavo 140 tūkst. karių. 13 tūkst. šiemet dar lieka, bet jau kaip mokytojai ir instruktoriai.
Tačiau A. Ghani tikriausiai prašys daugiau kovinės paramos, visų pirma – iš oro. Augant „Islamo valstybės“ grėsmei, jis tikriausiai kreipsis į Baracką Obamą, kad šis sustabdytų Amerikos pasitraukimą iš ilgiausio savo karo ir 10 tūkst. jos karių liktų galbūt net visą artimiausią dešimtmetį arba bent jau neišardytų savo bazių.
Tiesa, A. Ghani pripažįsta, kad, artėjant rinkimų kampanijai, JAV tai jautri tema: „Nenorime kištis. Norime paaiškinti sąlygas, ką darome, kaip siekiame veiksmingumo, o tada leisti vidaus procesui paimti viršų ir atvesti prie sprendimų, kurie naudingi ir mums, ir regionui, ir pasauliui, taip pat – JAV saugumui.“
Vašingtonui A. Ghani artimesnis už pirmtaką Hamidą Karzajų, kuris, baigdamas valdymą, visiškai susipyko su Amerika. Bet JAV kelia nerimą, kad Afganistane žlunga po varginamo pusės metų rinkimų ir balsų skaičiavimo proceso sudarytas trapus mechanizmas dalytis valdžią tarp daugiausia gyventojų sudarančio puštūnų remiamo A. Ghani ir jo priešininko rinkimuose, antros pagal dydį tadžikų tautinės grupės remiamo Abdulos Abdulos.
Šiam buvo skirtas vyriausybės vadovo postas, bet A. Ghani mėgina išsaugoti ir vyriausybės sprendimų kontrolę. Konfliktas gali atvesti prie grėsmės, kad jo varžovas, kuris taip pat atvyko į Vašingtoną, vėl grįš prie grasinimų kurti lygiagrečią valdžios struktūrą, kuri padalytų ir šiaip skirtumų išvagotą šalį.
