Didžiausios Vakarų farmacijos kompanijos 9 dešimtmetyje savo vaistus bandė ant Rytų Vokietijoje gyvenusių pacientų, kai kuriais atvejais – šiems apie tai net nežinant, pranešė žiniasklaida.
Didžiausios Vakarų farmacijos kompanijos 9 dešimtmetyje savo vaistus bandė ant Rytų Vokietijoje gyvenusių pacientų, kai kuriais atvejais – šiems apie tai net nežinant, pranešė žiniasklaida.
„Turime dokumentų, rodančių, kad egzistavo Vakarų vaistų kompanijų ir Rytų Vokietijos institucijų susitarimai dėl medicininių bandymų“, – naujienų agentūrai AFP teigė Vokietijos nacionalinio archyvo darbuotojas, iš dalis patvirtindamas dienraščio „Der Tagesspiegel“ pranešimus.
Laikraštis, analizavęs dokumentus, paskelbė, kad daugiau kaip 50 Vakarų kompanijų turėjo sutartis su Rytų Vokietijos sveikatos ministerija. Joms 1983–1989 metais leista atlikti 165 medicininius bandymus.
Mainais komunistų valdžiai sumokėta 860 tūkst. doičmarkių (apie 430 tūkst. eurų), teigia dienraštis.
Anot „Der Tagesspiegel“, bandymuose dalyvavo kompanijos „Bayer“, „Schering“, „Hoechst“ (dabar – „Sanofi“), „Boehringer Ingelheim“ ir „Goedecke“ (dabar priklausanti „Pfizer“).
Pasak leidinio, bandymų objektai apie tai nebuvo informuoti. Jis cituoja septynis konkrečius atvejus, kai pacientai vėliau pripažino nežinoję, kad dalyvavo bandymuose. Nacionalinis archyvas teigė negalintis šios informacijos patvirtinti.
Regioninis visuomeninis transliuotojas MDR citavo 60-mečio paciento Gerhardo Lehrerio atvejį. Jis 1989 metais Dresdeno ligoninėje gydėsi po infarkto.
Kai klinikos gydytojas jam paskyrė „specialių“ vaistų, kurių prekyboje nebuvo, jo būklė dar pablogėjo.
G. Lehrerio žmona slapčia keletą piliulių įsidėjo į kišenę. Kai jos prašymu MDR vaistus ištyrė, paaiškėjo, kad tai placebas, kuris buvo „Hoechst“ užsakyto tyrimo dalis.
Švedijos baldų milžinė „Ikea“ lapkritį pripažino, kad kai kurie jos tiekėjai komunistinėje Rytų Vokietijoje naudojo priverstinį darbą ir išreiškė apgailestavimą, kad kontrolė tuomet nebuvo tokia griežta.
Anot žiniasklaidos, prekes paštu pristatančios kompanijos „Neckermann“ ir „Quelle“ taip pat priverstinai buvo įdarbinusios Rytų Vokietijoje kalėjusius žmones.
