Pasaulyje

2019.04.04 18:32

Politologas apie Estijos prezidentės vizitą į Rusiją: kitiems Baltijos šalių vadovams turėtų kilti klausimų

Goda Jurevičiūtė, LRT.lt2019.04.04 18:32

Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid planai apsilankyti Rusijoje ir susitikti su Vladimiru Putinu sulaukė gana prieštaringų vertinimų tiek pačioje Estijoje, tiek ir už jos ribų. Nors LRT.lt kalbinti analitikai sutarė, kad tik po vizito paaiškės tikroji jo reikšmė, vis dėlto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad kitiems Baltijos šalių vadovams turėtų kilti klausimų, ko vis dėlto siekia Estija.

Pasak politologo, Latvija ir Lietuva galėtų susirūpinti, ar kaimyninės šalies prezidentės žingsnis „daro kažkokią įtaką ir visai Estijos užsienio politikai, ar čia mes ko nors nepraleidžiame, nepražiūrime ir kaip visa tai atrodo bendrame Baltijos šalių kontekse“.

Vis dėlto, jo nuomone, tik „po vizito matysime, ar tai tiesiog simbolinis, nieko nereiškiantis susitikimas, ar vis dėlto vyks kažkokie realūs pokyčiai užsienio politikoje“.  

Viešosios politikos ir vadybos instituto eksperto Luko Pukelio požiūriu, pats vizitas nėra joks ženklas apie byrančią Baltijos vienybę.

„Tai tik vizitas. Jis nieko pats iš savęs nereiškia. Jei atsiras kažkokių signalų, kad galbūt Estija galvoja pakeisti savo poziciją sankcijų Rusijai atžvilgiu ir kitais svarbiais klausimais, tada būtų galima kažką šnekėti, bet kol kas – tikrai ne“, – tvirtino L. Pukelis.

Keičiasi Kremliaus požiūris

Pasirodžius pranešimams apie Estijos prezidentės vizitą į Rusiją, kuris numatytas balandžio 18 dieną, buvo pranešta, kad K. Kaljulaid Maskvoje lankysis dėl renovuoto istorinio estų ambasados pastato atidarymo, o ta proga Rusijos užsienio reikalų ministerijai buvo perduota oficiali nota, kuria teiraujamasi dėl galimybės surengti abiejų šalių vadovų susitikimą.

Tačiau, T. Janeliūno požiūriu, formalioji vizito priežastis tėra dingstis. „Susitikimai su Putinu derinami labai iš anksto. Ir tik gavus tokį pritarimą, matyt, buvo paskelbta ta papildoma vizito priežastis. (...) Greičiausiai buvo labai tikslingai siekiama susitikimo su Rusijos prezidentu, nes ambasados atidarymas ar šiaip bet koks kitas vizitas tikrai nėra tokia būtinybė, kuri privaloma valstybės prezidentui“, – dėstė politologas.

Pasak jo, nors apie susitikimą nėra daug informacijos, įdomus jau pats susitikimo faktas, nes po Krymo aneksijos „Baltijos šalys buvo vienos iš didžiausių Rusijos kritikių tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO formate, ir atitinkamai Rusijos požiūris į Baltijos šalis buvo toks, kad net nėra prasmės bendrauti, nes jos neva tiesiog aklai vykdo JAV paliepimus, trukdo Rusijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimui ir panašiai. Tai jau vien tai, kad Rusija taip pat yra nusiteikusi tokiam susitikimui rodo, kad kažkas galbūt keičiasi.“

Vizito nauda

Ekspertų nuomone, prieš vizitą gana sunku vertinti, ar jis gali atnešti kokios naudos Estijai. „Ar jis duos teigiamų rezultatų labai priklausys ir nuo pačios Rusijos laikysenos ir ką ji pasiūlys. Todėl iš anksto ką nors pasakyti faktiškai yra neįmanoma“, – teigė L. Pukelis, tačiau pridūrė, kad tokie susitikimai yra vienintelis būdas gerinti susiklosčiusią situaciją.

„Santykiai tarp Baltijos šalių ir Rusijos yra blogi ir jei juos įmanoma kažkiek pataisyti, tai rodant kažkokią iniciatyvą ir patiems stengiantis. Žinoma, tos pastangos turi vykti išlaikant savo principus ir vertybes, bet tai vienintelis kelias pirmyn ir, manau, kad Estijos prezidentė ir naudojasi šita galimybe“, – tvirtino ekspertas.

T. Janeliūnas nesiryžo svarstyti, kokius klausimus gali aptarti Estijos ir Rusijos vadovai. Jo požiūriu, tai turėtų būti kažkokie konkretūs Estijai rūpimi dalykai, nes mažai tikimybių, kad K. Kaljulaid galėtų padaryti kažkokį proveržį ir pakeisti Rusijos požiūrį į santykius su NATO, ES ar Maskvos veiksmus Ukrainos atžvilgiu. Todėl, jo nuomone, būsimas susitikimas su Kremliaus vadovu, gali būti tiesiog Estijos prezidentės bandymas „didinti savo asmeninę reputaciją ar prestižą ir parodyti, kad ji gali turėti tokio lygmens susitikimus ir tiek, be kokių konkrečių rezultatų.“

Estų požiūris pragmatiškesnis

Estijos prezidentės žingsnį sukritikavo kai kurie šalies politikai. Buvusi šalies užsienio reikalų ministrė Marina Kaljurand trečiadienį pareiškė, kad prezidentei „nedera lankytis šalyje, su kuria nepalaikome kaimyniškų santykių ir (nevykdome) nuolatinio užsienio politikos bendradarbiavimo“. O kadencija baigiantis Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas sakė, kad K. Kaljulaid turėtų pasiaiškinti dėl planuojamo vizito.

Pasak analitikų, tokia reakcija iš dalies atspindi ir platesnės Estijos visuomenės požiūrį į prezidentės sprendimą, tačiau pridūrė, kad Rusijos vertinimas šalyje priklauso ir nuo etninės kilmės.

„Estijoje nemaža dalis visuomenės yra iš principo priešiškai nusiteikusi Rusijos atžvilgiu. Vis dėlto daugeliu atžvilgiu tas priešiškumas galbūt nėra toks aštrus kaip Lietuvoje – estai vis tiek į Rusiją žiūri šiek tiek pragmatiškiau. (...) Estijoje yra labai nemaža rusakalbių žmonių dalis, kurie turi šiokį tokį interesą, kad santykiai tarp Rusijos ir Estijos pagerėtų ir, manau, iš jų pusės toks vizitas yra ganėtinai lauktas“, – teigė L. Pukelis.

Panašiai samprotavo ir T. Janeliūnas, pabrėžęs, kad tiek Estijos prezidentė, tiek Estijos visuomenė turi visisiškai aiškų požiūrį į Rusiją, tačiau jis „priklauso nuo etninės kilmės. Rusakalbiai vertina santykius vienaip, estai visiškai priešingai. Visuomenės susiskaldymas šiuo klausimu išlieka labai ryškus, bet pati Estijos prezidentė, lygiai taip pat kaip ir Dalia Grybauskaitė ar Latvijos vadovai, iki šiol turėjo tokią pačią poziciją ir kaltinimus Rusijai dėl Krymo aneksijos ar tarptautinės teisės pažeidimų, kišimosi į kitų šalių vidaus reikalus ir panašių dalykų, ir kol kas tikrai nebuvo požymių, kad Estijos prezidentė būtų pradėsi savo požiūrį keisti.“ Jis taip pat pridūrė nemanąs, kad kažką pakeis ir planuojamas vizitas.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius