Pasaulyje

2019.04.03 19:18

Į prorusiškų separatistų pusę Donbase stojęs Latvijos gyventojas kalės 5 metus

LRT.lt2019.04.03 19:18

Latvijos teismas 29 metų Artemą Skripniką nuteisė 5 metų laisvės atėmimo bausme, o po jų dar 2 metams lygtinai už prisijungimą prie Rusijos remiamų separatistų Donbase, pranešė Charkovo žmogaus teisių gynimo grupė.

Latvijos atvejis yra naujausias pavyzdys, kaip Europos Sąjungos valstybės griežtina požiūrį į asmenis, prisijungusius prie ginkluotų grupuočių Donbase. Rygos teismo 2019 m. kovo 28 dieną priimtas verdiktas panaikino ankstesnį 2017 m. rugpjūčio 4 dienos sprendimą, kuriuo A. Skripnikas buvo išteisintas.

Kaltintojai tvirtino, kad šalies pilietybės neturintis Daugpilio gyventojas A. Skripnikas 2015 m. pavasarį ne tik pats kovojo Luhanske, bet ir apmokė kitus kovotojus, kaip naudoti šaunamuosius ginklus. Todėl jis „aktyviai dalyvavo ginkluotame konflikte, nureiptame prieš Ukrainos teritorinį integralumą“. Generalininės prokuratūros teigimu, A. Skripniko veiksmai pažeidė tarptautinę teisę.

Kaip rašoma Charkovo žmogaus teisių gynimo grupės puslapyje, nėra aišku, kodėl buvo pakeistas pirmasis nuosprendis.

Teigiama, kad pats A. Skripnikas, kai jį pirmą kartą apklausė Latvijos saugumo pareigūnai, pripažino kaltinimus ir šios apklausos įrašas buvo parodytas teisme. Per apklausą kaltinamasis teigė, jog gyveno Maskvoje, kur 2014 m. vasarą jam buvo pasiūlyta vykti į Rytų Ukrainą ir pažadėta 20 tūkst. rublių (apie 272,5 euro) per dieną už dalyvavimą ginkluotame konflikte. Jis patvirtino, kad nuo 2014 m. liepos dalyvavo kariniuose veiksmuose Luhanske ir Donbase. Jis taip pat sakė buvęs snaiperiu ir nužudęs per 100 žmonių. A. Skripnikas teigė, kad buvo sužeistas ir kurį laiką buvo ligoninėje, o po to iki 2015 m. balandžio vėl dalyvavo konflikte.

Tačiau vėliau, per pirmąjį teismo procesą, A. Skripnikas pareiškė, kad išpažintis išgauta naudojant psichologinį spaudimą. Jis tvirtino iš tikrųjų dalyvavęs humanitarinėje misijoje, su kuria 2014 m. viduryje iš Maskvos į taip vadinamą Luhanso Liaudies Respubliką (LLR) gabeno drabužius ir kitus reikmenis.

Išteinamasis nuosprendis 2017 m. rugpjūtį šokiravo ne vieną, nes prokuroras reikalavo 15 metų laisvės atėmimo bausmės. Kaip pripažįsta Charkovo žmogaus teisių gynimo grupė, apie šią byla nėra nešališkos informacijos, tačiau ji mano, kad toks teismo sprendimas galėjo būti priimtas, atsižvelgus į tai, kada A. Skripnikas sugrįžo į Latviją. Jam kaltinimai buvo pareikšti pagal Latvijos baudžiamojo kodekso 77.1 straipsnį, kuris, pasak A. Skripniko advokato, įsigaliojo tik 2015 m. vasarį, kai kaltinamasis neva jau buvo išvykęs iš Donbaso.

Pagal šį straipsnį numatoma iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė už „dalyvavimą ginkluotame konflikte už Latvijos ribų, kuris nukreiptas prieš valstybės terororinį integralumą ar politinę nepriklausomybę.“

Delphi.lv praneša, kad A. Skripnikas vėl buvo suimtas 2017 m. lapkritį ir jam pareikšti kaltinimai dėl mėginimo prisijungti prie kriminalinės organizacijos ir dalyvauti ginkluotame konflikte Donbase. Teigiama, kad jis bandė ieškoti kontaktų ir susirašinėjo su žmonėmis, kurie yra susiję su konfliktu.

Vis dėlto manoma, kad antrasis teimso procesas nebuvo visiškai naujas ir prokurorai sugebėjo įrodyti, jog A. Skripnikas buvo Donbase iki 2015 m. balandžio – keli mėnesiai po to, kai įsigaliojo įstatymas.

Pranešama, kad Latvijos policija yra pradėjusi 5 kriminalines bylas prieš 9 asmenis, įtariamus dalyvavimu Ukrainos kare.

Prieš kelis mėnesius Vokietijos regioninis teismas 48 metų Sergejų Kiselevą nuteisė 2,3 metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad rengėsi dalyvauti konflikte Donbase. O dabar Vokietijos generalinė prokuratūra nagrinėja įrodymus dėl jo aktyvaus dalyvavimo Ukrainos kare. Vokietijos pareigūnai apie S. Kiselevo vaiksmus sužinojo tuomet, kai jo dėdė, naujienų agentūros „Russia Today“ vadovas Dmitrijus Kiseliovas, duodamas interviu pareiškė, kad jo sunėnas kovojo Donbase.

Pateikus fotografinius duomenis, S. Kiselevo advokatas pripažino, kad jo klientas buvo Donbase, kur nešiojo ginklą. Tačiau jis tvirtino, kad jis tai darė dėl susirūpinimo saugumu ir nieko nėra nušovęs.

Britų pilietis Benjaminas Stimsonas taip pat teigė, jog Donbase vairavo greitosios pagalbos automobilį ir niekada nieko nėra nužudęs. Tačiau Mančesterio teismo tokie argumentai neįtikino ir jis, remdamasis JK Terorizmo aktu, B. Stimsoną nuteisė 5 metams ir 4 mėnesiams laisvės atėmimo bausme. Panašūs kaltinimai dėl terorizmo pareikšti ir dviems čekų piliečiams, kurie prisijungė prie Ukrainos separatistų.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius