Pasaulyje

2019.04.02 09:56

NATO 70-metis: Trumpas susitiks su Aljanso generaliniu sekretoriumi

NATO vadovas prieš Aljanso 70-mečio minėjimą Vašingtone šį vakarą susitiks su prezidentu Donaldu Trumpu. Kitaip negu panašus 50-mečio renginys Amerikos sostinėje, šių metų iškilmės bus kuklios, rytoj renkasi tik užsienio reikalų ministrai, o ne valstybių vadovai. Du buvę Amerikos ambasadoriai NATO sako, kad transatlantinė krizė visų pirma kilo dėl D. Trumpo. O Prancūzijos gynybos ministrė teigia, kad išlaikyti Vakarų vienybės nepadeda ir tai, jog Amerika traukiasi iš mūšio laukų ir tarptautinių sutarčių.

Prieš 70 metų dešimt Europos šalių, ir dvi Šiaurės Amerikos po karo pasirašė Vašingtono sutartį dėl bendros gynybos, supratusios, kad Europos gynyba neįmanoma be Amerikos, o Amerika bus nesaugi, kol Kremlius kels grėsmę Europai.

„Jeigu šiandien koks nors dalykas aiškus, jeigu ateityje kas nors yra neišvengiama - tai pasaulio žmonių valia gyventi laisvai ir taikiai", - tuomet teigė JAV prezidentas Harry Trumanas.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, paremta Amerikos užnugariu, ypač branduoliniu, užtikrino, kad joks sąjungininkas nebus užpultas septynis dešimtmečius. Buvęs Amerikos ambasadorius Aljanse vadina jį sėkmingiausiu pasaulio istorijoje.

„NATO vis dar atgraso Rusiją. Rusija įsiveržė į Gruziją ir Ukrainą, ne NATO nares, bet neįsiveržė į Estiją, Latviją, Lietuvą ar Lenkiją - NATO nares", - tvirtina buvęs JAV nuolatinis atstovas NATO Nicholasas Burnsas.

Tačiau D. Trumpas, netikėtai tapęs NATO valstybės steigėjos prezidentu, jau ilgą laiką abejoja dėl šios organizacijos naudingumo ir dažnai vadina kitas valstybes nares išlaikytinėmis.

Todėl nenuostabu, kad Prancūzijos gynybos ministrė Vašingtone klausė, ar JAV prezidento siekis viską matuoti pinigais ir ginčai su sąjungininkais nepradėjo to, kas atrodė neįsivaizduojama.

„Bet štai dėl ko nerimauja europiečiai: ar Jungtinių Valstijų ištikimybė bus amžina? Ar turėtume būti tikri, kad ji bus tokia, kokia buvo pastaruosius 70-mt metų?“, - sako Prancūzijos gynybos ministrė Florence Parly.

Pusę metų rašę ataskaitą apie NATO, du buvę Amerikos ambasadoriai padėtį Aljanse vadina krize. Ir iš dešimties jos aspektų svarbiausiu vadina D. Trumpo nenorą paremti NATO.

„Aljansas tvirtas, bet turi problemų. Svarbiausia krizė, kilusi NATO, yra tai, kad pirmą kartą istorijoje nėra tvirto ir principingo Amerikos prezidento, kuris tiki NATO. Donaldas Trumpas buvo didžiausias NATO kritikas. Donaldas Trumpas jokiais būdais nestojo prieš Vladimirą Putiną, kaip panašioje situacijoje būtų padaręs bet kuris Vakarų lyderis ir Amerikos prezidentas", - saji N. Burnsas.

Aljanso vadovas prieš derybas Baltuosiuose rūmuose pripažino, kad nesutarimus mato visi, bet priminė, kad jų NATO buvo nuo pradžios.

„NATO gali įveikti šiuos nesutarimus. Būtų geriausia, jei juos išspręstume - dėl prekybos, energetikos, bet ko. Bet kol neišsprendžiame, rūpinuosi, kad bent jau užtikrintume gynybą ir saugumą - esminę NATO užduotį ginti ir saugoti vienas kitą. Nes, nepaisant visų šių skirtumų, Šiaurės Amerika ir Europa dabar daro daugiau negu darė dešimtmečius. Amerikos buvimas Europoje didesnis, labiau prisideda ir Europos sąjungininkai“, - teigė NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.

Bet jis pripažįsta, kad iš Donaldo Trumpo vėl sulauks priekaištų dėl europiečių vangumo, ir sako, kad jie dar turi padaryti daug daugiau.

Vokietijos išlaidos gynybai

J. Stoltenbergas pritarė D. Trumpo požiūriui, jog Vokietija turėtų įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus per 2014 metais vykusį Aljanso viršūnių susitikimą.

„Tikiuosi, kad Vokietija ištesės pažadą, kurį davė vokiečiai drauge su kitais NATO sąjungininkais“, – sakė buvęs Norvegijos premjeras J. Stoltenbergas.

„Tikiuosi, kad jie įvykdys įsipareigojimus dėl išlaidų: jie pateikė NATO nacionalinį planą, kuriame išdėstė, kaip Vokietija per dešimtmetį realiai padidins išlaidas gynybai 80 procentų“, – pridūrė jis.

JAV ambasadorė prie NATO Kay Bailey Hutchison taip pat išreiškė viltį, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel didins savo šalies išlaidas gynybai.

„Mums reikia daugiau iš Vokietijos, nes ji yra stipriausia Europos ekonomika. Jie (vokiečiai) turi daryti daugiau, jie sako, kad turi daryti daugiau – taigi, žinau, kad tam yra kanclerės Merkel valia“, – pareiškė diplomatė reporteriams, pripažindama, jog vokiečių lyderei tenka laviruoti tarp smarkiai besiskiriančių nuomonių koalicinėje vyriausybėje.

Didesnė parama Ukrainai

Nors NATO valstybės nesutaria dėl išlaidų gynybai klausimo, dauguma Aljanso narių pritaria susirūpinimui dėl Rusijos, aneksavusios Ukrainai priklausantį Krymą ir palaikančios Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus.

„Ieškome būdų padaryti daugiau visame Juodosios jūros regione. Atidžiau stebėsime padėtį, Juodojoje jūroje bus daugiau NATO šalių laivų. Taip pat galioja sankcijos, įvestos“ Rusijai dėl veiksmų Ukrainos teritorijoje, nurodė K. B. Hutchison.

J. Stoltenbergo teigimu, užsienio reikalų ministrai veikiausiai pritars siūlymui didinti paramą Ukrainai ir Gruzijai, pavyzdžiui, rengiant jūrų bei pakrančių apsaugos pajėgų pratybas.

Generalinis sekretorius pridūrė, kad NATO taip pat svarstys, kokių tolesnių žingsnių imtis žlugus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarčiai. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai tvirtina, jog viena iš Rusijos sukurtų raketų sistemų pažeidžia šį svarbų Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės paktą.

J. Stoltenbergas trečiadienį sakys kalbą abiejų Kongreso rūmų nariams.

NATO 70-osios įkūrimo metinės bus minimos palyginti kukliai, kadangi Aljansas šiuo metu ruošiasi gruodžio mėnesį numatytam viršūnių susitikimui Londone.