Vokietija turėtų gerbti savo pačios gynybos išlaidų pažadus, pirmadienį tikino NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, aljansui rengiantis 70-osioms metinėms, tvyrant precedento neturinčiai įtampai su Vašingtonu.
NATO užsienio reikalų ministrai šią savaitę susitinka Jungtinių Valstijų sostinėje, JAV skundžiantis dėl silpnų Europos karinių išlaidų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakartotinai apkaltino NATO sąjungininkes, ypač galingąją Vokietiją, neprisidedant prie Amerikos karinių raumenų stiprinimo ir pagrasino „veikti vienam“, jeigu Europa neprisijungs.
Visos NATO sąjungininkės sutiko iki 2024 metų žengti prie 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos biudžeto, bet praėjusį mėnesį Berlynas pranešė, kad jo paties rodiklis ateinančiais metais kris nuo 1,37 proc. 2020 metais iki vos 1,25 proc. 2023-iaisiais.
Naujienos įsiutino Vašingtoną ir J. Stoltenbergas pareiškė, kad Berlynas turėtų laikytis savo 2014 metų viršūnių susitikime paskelbtų įsipareigojimų.
„Tikiuosi, kad Vokietija laikysis kartu su kitomis NATO sąjungininkėmis pateikto pažado“, - žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
„Aš tikiuosi, kad jos laikysis išlaidų įsipareigojimų, pateiktų NATO nacionaliniame plane, kuriame Vokietija turėtų padidinti gynybos išlaidas 80 proc. per dešimtmetį“, - pridūrė jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, kalbėdamas Niujorke prieš NATO susitikimą, pažymėjo, kad Berlynas nuo 2014 metų jau padidino gynybos išlaidas beveik 40 proc. ir itin prisidėjo prie aljanso išlaidų, skirtų, saugumui, stabilumui ir gerovei.
2018 metais tik 7 NATO narės iš 29 šalių pasiekė 2 proc. tikslą.
Sustiprindamas NATO entuziazmą išlaikyti Jungtinių Valstijų dėmesį, J. Stoltenbergas pakartojo aljanso planus investuoti daugiau negu 260 mln. JAV dolerių (232 mln. eurų) Jungtinių Valstijų pajėgoms Lenkijoje paremti.
