Pasaulyje

2019.04.01 18:44

Įvertino Ukrainos prezidento rinkimų kovą: su Zelenskiu būtų galimybė atversti naują puslapį

Ukrainos prezidento rinkimuose renkamasi tarp neaiškių permainų ir nepasiteisinusių lūkesčių, tačiau, prezidentu išrinkdama Volodymyrą Zelenskį, Ukraina turėtų galimybę atversti naują puslapį. Taip LRT RADIJUI sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis. Jo aiškinimu, neigiamų tyrimų apie V. Zelenskį, atvirkščiai nei apie P. Porošenką, nėra tiek daug.

„Pagrindinis klausimas yra tai, kas rašys tą naują puslapį – labai daug kas yra neaišku. P. Porošenką tiria visa tiriamosios žurnalistikos industrija ir teisingai daro, nes tai rodo, kad Ukrainos pilietinė visuomenė ir žiniasklaida yra aktyvi ir ji kelia klausimus dabartinei valdžiai, o V. Zelenskis ateina kaip nežinoma korta ir dar tų tyrimų apie jį nėra tiek labai daug, išskyrus sąsają su Igoriu Kolomoiskiu“, – paaiškina V. Jurkonis.

Net 39 kandidatai varžėsi dėl Ukrainos prezidento posto, tačiau į antrąjį rinkimų turą pateko komikas pramogų pasaulio atstovas V. Zelenskis, surinkęs apie 30 proc. balsų, ir dabartinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, kurį palaikė maždaug 17 proc. balsavusiųjų. Trečioje vietoje su 13 proc. liko partijos „Batkyvščyna“ („Tėvynė“) lyderė Julija Tymošenko.

Anot Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiojo analitiko Mariaus Laurinavičiaus, nepaisant to, kaip visuomenė vertina V. Zelenskį, jo pergalė prezidento rinkimuose, jeigu įvyktų sklandus valdžios perdavimas, būtų ir didžiulė visos Ukrainos pergalė, nes ši šalis neturi normalių demokratinių valdžios perdavimo tradicijų.

„Žiūrint į pačius duomenis, į tą antrą pasirinkimą, tiesą sakant, manyčiau, kad P. Porošenkai reikia gana nemažo stebuklo, kad jis laimėtų antrajame ture, nors visko gali būti – tos trys savaitės gali daug ką pakeisti“, – LRT RADIJUI komentuoja M. Laurinavičius.  

VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė ragina ruoštis V. Zelenskio išrinkimui į prezidentus – balsų atotrūkis tarp kandidatų yra nemažas, dėl ko tenka pripažinti, kad galimai nemenka dalis žmonių, palaikydami J. Tymošneko ar J. Buiko, balsavo prieš P. Porošenką.

M. Laurinavičiaus teigimu, prognozuota pirmojo rinkimų turo baigtis iš dalies pasitvirtino, tačiau  klausimų kyla dėl to, ar pralaimėjimą pripažins J. Tymošenko ir Jurijus Boiko.

„J. Boiko labai aiškiai pasakė, kad milijonai balsų yra suklastoti ir pavogti – yra daugybė dalykų, kurių mes nežinome, tad sakyti, kad viskas įvyko taip, kaip prognozuota, gal dar šiek tiek anksti“, – svarsto M. Laurinavičius.  


Anot apžvalgininkų, pirmą kartą per nepriklausomybės istoriją Ukraina nesvarsto tarp Rytų ir Vakarų – buvo pabrėžta, kad visi trys pagrindiniai kandidatai palaiko provakarietišką politiką.

Paklausta, ar iš tiesų toks lūžis įvyko Ukrainoje, D. Jakniūnaitė atsako, kad, nors ir kandidatai šiek tiek kalba apie galimybę siekti taikos su Rusija, nė vienas iš jų nekvestionuoja vakarietiško pasirinkimo.

„Europos Sąjunga (ES), NATO – iš principo tai, ką palaiko visuomenė nuo 2014–2015 metų. Matyti, kad geopolitinis pasirinkimas čia labai aiškus ir jokio posūkio negali būti“, – tvirtina D. Jakniūnaitė.  

Pasak profesorės, P. Porošenkos retorinė strategija buvo akivaizdžiai paremta tuo,kad jis yra ne tik prezidentas, bet ir vyriausiasis kariuomenės vadas, kuris ėmėsi stabdyti karą Ukrainoje – V. Zelenskis, pasak P. Porošenkos, dar nepatyręs. Tačiau, pašnekovės nuomone, tokia taktika yra priimtina ne visiems, dėl ko dabartiniam prezidentui antrajame rinkimų ture su savo negatyviu reitingu dar teks pakovoti.

„Manau, šios strategijos P. Porošenka nemažins, nes jis šia idėja žaidžia, esą jis yra tikrasis lyderis, kuris gali ištraukti Ukrainą, o V. Zelenskis nepatyręs, mažas, nesvarbus žmogus. Nacionalinio saugumo palaikytojo vaidmuo yra iniciatyvinis pasirinkimas, nes ekonominėje ir socialinėje erdvėje nėra kuo pasigirti [...]. Tačiau šia prasme jis šiek tiek rizikuoja, nes ta kritika Rusijai yra ne visiems ukrainiečiams priimtina [...], kai ką net erzina tai, kad jis [P. Porošenka] nuolat kalba, kad Vladimiras Putinas pralaimėjo“, – paaiškina D. Jakniūnaitė.

Kaip teigia V. Jurkonis, nors P. Porošenkai trūksta veržlumo ir naujumo, reikia suprasti, kad jo situacija buvo pati nedėkingiausia iš visų kandidatų: jis yra didelės, šiuo metu kariaujančios, turinčios daug socioekonominių problemų ir vyraujančią korupciją, kurią sustabdyti itin sunku, valstybės vadovas.

„Vienas iš esminių priekaištų P. Porošenkai buvo tai, kad visuomenės netenkina kova su korupcija, bet nesakyčiau, kad per vieną dieną įmanoma tą korupciją išrauti [...]. Nuolatine įtampa su antikorupciniu biuru kelia klausimų, ar tikrai jam [V. Porošenkai] užtenka politinės valios“, – teigia V. Jurkonis.  

M. Laurinavičiaus teigimu, Ukrainos prezidento rinkimų baigčiai daug įtakos gali turėti oligarchų pozicija, nes jie turi didelę galią Ukrainoje ir gali lemti rinkimų rezultatus.

„Aš esu girdėjęs dvi priešingas nuomones: viena yra šiek tiek susijusi su P. Porošenka, kad jo štabas galvojo, kad jiems į antrą turą yra geriau išeiti su V. Zelenskiu, nes tada susivienys visi oligarchai, kurie bijos I. Kolomoiskio įsigalėjimo, ir taip V. Zelenskis pralaimės. Kita nuomonė yra, kad Ukrainoje kiekvienas oligarchas žaidžia už save ir pamatę, kad V. Zelenskis gali laimėti, visi bandys ieškoti kontaktų su juo, persigrupuos ir padės jam“, – sako M. Laurinavičius.

V. Jurkonis priduria, kad P. Porošenka yra vienas iš tų oligarchų, kurio užgyventi įspūdingi turtai paprastam žmogui taip pat kelia klausimų: „Yra įvairių žurnalistikos tyrimų, kur kyla klausimų dėl to, kiek P. Porošenka dirba valstybės labui ir kiek pačiam sau.“

Ukrainos rinkėjų pasirinkimas, pasak V. Jurkonio, iš tiesų nelengvas, nes permainos, kurias žada V. Zelenskis – neaiškios, o dalis lūkesčių dėl P. Porošenkos nepasiteisino.

„Tie, kurie balsuoja už P. Porošenką, daugiausia balsuoja už tai, kad kariuomenė padarė pažangą, kad yra aiški geopolitinė situacija, tačiau jie kartu supranta, kad daug namų darbų yra nepadaryta ir klausimas, ar P. Porošenka antrajame ture sugebės nors kiek minkštinti savo poziciją sakydamas, kad karas nėra vienintelis klausimas Ukrainoje – lygiai taip pat svarbu tęsti darbus kovoje su korupcija. Jeigu jis to nepadarys, jam bus labai sunku turėti vilčių prieš V. Zelenskį“, – įsitikinęs V. Jurkonis.  

Pašnekovė įsitikinusi, kad dar laukianti V. Zelenskio ir P. Porošenkos rinkiminė kampanija gali būti nemaloni, bet įdomi: „Iš pačios kampanijos tikiuosi vieno kito skandalo P. Porošenkos atžvilgiu, nes apie V. Zelenskį nėra ką pasakyti, išskyrus tai, kad jis klounas ir tuščias, o apie P. Porošenką galima labai daug ką pasakyti, ar pusiau tiesos, ar tiesos.“

V. Jurkonis apibendrina – šiuose rinkimuose žmonės renkasi tarp praeities ir ateities ir, nors ir V. Zelenskis pirmauja tarp korupcijos ir skaidrumo, šioje vietoje galima dėti tam tikrą lygybės ženklą ir tarp kietos, ir tarp nuolaidžiaujančios pozicijos Kremliui, kuri atspindi P. Porošenkos lyderystę.

V. Jurkonis pabrėžia, kad Ukrainoje yra nepaprasta situacija ir, jeigu pralaimėjusi pusė sugebės priimti pralaimėjimą rinkimuose, tai bus įrodymas, kad Ukraina žengia teisinga linkme.

„Situacija yra palankesnė lyderiaujančiam kandidatui, bet nepaisant to, man atrodo, esminis klausimas ir iššūkis yra bet kuriai pusei mokėti priimti pralaimėjimą. Ukrainos stabilumas yra aukščiau negu V. Zelenskio ar P. Porošenkos pergalė“, – tvirtina V. Jurkonis.

Plačiau – radijo laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.