Pasaulyje

2019.04.01 12:45

JAV ambasadorė NATO apie neraminantį regioną: turime stiprinti pajėgumus Juodojoje jūroje

Andrius Balčiūnas, LRT.lt 2019.04.01 12:45

70-metį švenčiantis NATO aljansas privalo ne tik gintis nuo šiandienos grėsmių, bet ir nuolat žiūrėti į ateitį, kad galėtų reaguoti į kilsiančius iššūkius, teigia JAV nuolatinė atstovė organizacijoje Kay Bailey Hutchison. Šią savaitę Vašingtone vyks Aljanso jubiliejaus minėjimo iškilmės, kuriose dalyvaus užsienio reikalų ministrai.

Susitikime bus aptariami ir svarbiausi iššūkiai, šiandien kylantys NATO aljansui. Anot ambasadorės K. B. Hutchison, dėmesys pirmiausiai bus skiriamas Rusijos agresijai Ukrainoje.

„Susitikimo metu aptarsime, ką galėtume padaryti, kad sustiprintume Aljanso gynybinius pajėgumus Juodojoje jūroje. Įtampą čia kelia Rusijos agresija Ukrainoje, Krymo pusiasalio militarizacija, jūreivių paėmimas į nelaisvę. To negalima toleruoti“, – sakė ambasadorė.

Ji priminė, kad NATO ir toliau reikalauja, jog Rusija paleistų į nelaisvę paimtus Ukrainos jūreivius per 2018 metų lapkritį Kerčės sąsiauryje įvykusį incidentą. Jo metu Rusija apkaltino ukrainiečius įplaukus į šalies teritorinius vandenis, apšaudė laivus ir suėmė 24 jūreivius. Tokiu būdu Rusija siekia riboti laivybą tarp Juodosios ir Azovo jūrų, kur yra įsikūrę svarbūs Ukrainos pramoniniai uostai.

„Mes stiprinsime savo pajėgumus Juodojoje jūroje – norime sustiprinti stebėseną ir žvalgybą, čia dislokuoti daugiau karinių laivų. Su incidentu Kerčės sąsiauryje susijusiems Rusijos pareigūnams jau yra pritaikytos sankcijos“, – pabrėžė K. B. Hutchison.

Ambasadorė teigė, jog NATO puikiai supranta, kokį progresą padarė Ukraina ir Sakartvelas siekdamos narystės Aljanse ir pažadėjo toliau remti šių valstybių euroatlantinės integracijos siekius.

Ji taip pat priminė, jog netrukus tikimasi sulaukti 30-osios Aljanso narės – Šiaurės Makedonijos, kuri jau yra formaliai pradėjusi stojimo procesą.

„Tai užtruks, nes kiekvienoje valstybėje stojimą turi patvirtinti parlamentai, todėl reikia laikytis jų protokolų. Manau, kad JAV Senatas tai padarys jau šį rudenį“, – pareiškė K. B. Hutchison. Esą Šiaurės Makedonijos narystė Aljanse bus naudinga tiek pačiai valstybei, užtikrinant jos saugumą, tiek ir NATO dėl jos strateginės padėties.

Ambasadorė rimtai nevertino Aljanse pasigirstančio nepasitenkinimo dėl skirtingo požiūrio į gynybą – pavyzdžiui, Turkijos noro pirkti rusiškas raketų gynybos sistemas.

Posūkį Vokietijos politikoje, kuriuo buvo sumažintos ambicijos didinti finansavimą gynybai, K. B. Hutchison priskyrė politiniam susiskaldymui. JAV nori, kad Vokietija didintų savo išlaidas gynybai ir labiau rūpintųsi šalies saugumu pati, užuot pasikliovusi šalyje dislokuotais amerikiečių pajėgumais.

„Vokietijos valdžia yra susiskaldžiusi, bet jie eina link bendro tikslo, jie žino, kad turi daryti daugiau. Kanclerės Angelos Merkel koalicijos dalis tai žino ir stengiasi į savo pusę palenkti kitus“, – sakė ambasadorė. Ji atskleidė, kad pokalbyje su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, A. Merkel pakartojo sieksianti, kad Vokietija iki 2024 metų gynybai skirtų 2 proc. BVP.

„Tai labai svarbu. Visos Aljanso valstybės yra įsipareigojusios skirti 2 proc., tai buvo pakartota viršūnių susitikime praėjusių metų liepą. Norime, kad visos šalys pasitemptų gynybos finansavime“, – spaudos konferencijoje sakė ambasadorė K. B. Hutchison.

Ji pabrėžė, kad NATO yra sėkmingiausias istorijoje karinis aljansas: „Stiprus ir vieningas Aljansas leido suklestėti Europos ir Šiaurės Atlanto regiono valstybėms. Kartu mes galime daugiau, nei po vieną.“