Prieš metus Rusijai aneksavus Krymą, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje įvyko mažiausiai trys dešimtys posėdžių dėl padėties Ukrainoje, bet niekas nepasikeitė. Ir dabar pažeidžiami Minsko susitarimai, pirmadienį per JT Saugumo Tarybos posėdį Niujorke sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Prieš metus Rusijai aneksavus Krymą, Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje įvyko mažiausiai trys dešimtys posėdžių dėl padėties Ukrainoje, bet niekas nepasikeitė. Ir dabar pažeidžiami Minsko susitarimai, pirmadienį per JT Saugumo Tarybos posėdį Niujorke sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Prieš metus, kai Krymas buvo aneksuotas jėga ir melu, Lietuva sušaukė pirmąjį Tarybos posėdį dėl Ukrainos. Nuo to laiko Taryba surengė mažiausiai trisdešimt susitikimų dėl padėties Ukrainoje. Tačiau niekas nepasikeitė“, – teigė L. Linkevičius.
„Net dabar, kai mes kalbame, rusų valia niekiniu daromas naujausias paliaubų susitarimas, tęsiamos atakos, pažeidžiant Minsko susitarimus ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Rusiški ginklai ir „humanitariniai“ konvojai toliau vežami per sieną ir patenka į kovotojų rankas. Smurtinių provokacijų geografija plečiasi toli už paliaubų linijos, kaip matyti iš vakarykščio išpuolio Charkove“, – kalbėjo ministras.
Priminęs karčią ir tragišką Lietuvos istoriją, L.Linkevičius tvirtino, kad ir dabar Europoje matyti, kaip Rusijos karinė galia naudojama pažeisti valstybės suverenias teises ir siekiant įgyvendinti jos neoimperines ambicijas.
Anot ministro, ypač nerimą kelia tai, kad Jungtinių Tautų chartijoje įtvirtintus principus pažeidinėja JT Saugumo Tarybos narė, turinti išskirtinį statusą ir privalanti saugoti taiką.
„Antiukrainietiška Kremliaus retorika toliau negali nuodyti. Tik todėl, kad ukrainiečiai nori įveikti korupciją ir praeities negeroves, jie negali būti prilyginami fašistams, o taikūs Maidano protestai, kurių metines minėjome praėjusį savaitgalį, – ekstremistų perversmu“, – kalbėjo L.Linkevičius.
„Tautos noras spręsti savo ateitį nėra fašizmas“, – pabrėžė Lietuvos ministras. Lietuva iki šių metų pabaigos yra JT Saugumo Tarybos narė.
Britanija grasina naujomis sankcijomis Rusijai
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos neteisėti veiksmai Ukrainoje pasiekė naują lygį ir bet kokie prorusiškų separatistų bandymai išplėsti savo teritoriją sulauktų griežtesnių Vakarų sankcijų Maskvai, praneša „Reuters“.
„Toli nuo kurso keitimo, visiškai nepateisinami ir neteisėti Rusijos veiksmai Rytų Ukrainoje pasiekė naują lygį, separatistams šiurkščiai pažeidus paliaubas, šiems perėmus Debalcevės kontrolę, kuri tapo įmanoma tik su Rusijos kovotojų ir įrangos pagalba“, – parlamentui nurodė D.Cameronas.
Britanijos premjeras kalbėjo po to, kai Kijevas apkaltino Rusijos remiamus separatistus raketomis ir artilerija apšaudžius miestelius Pietryčių Ukrainoje, taip dar labiau aptemdžius savaitę trunkančias paliaubas.
„Rusija turi neabejoti, kad bet kokie separatistų bandymai išplėsti savo teritoriją Mariupolio link ar kur kitur patirs tolesnes reikšmingas Europos Sąjungos ir JAV sankcijas“, – pažymėjo D. Cameronas.
Susitarimai dėl paliaubų Ukrainoje neveikia
„Buvo galima dar kartą išgirsti, kad paliaubų šiuo metu visiškai nepaisoma, praeitą naktį žuvo du kariai. Prorusiškų pajėgų atakos nesiliauja, todėl ukrainiečiai negali atitraukti savo kariuomenės nuo konfrontacijos linijos“, – BNS telefonu iš Niujorko sakė L. Linkevičius.
„Susitarimai neveikia. Jeigu kažkas turėjo iliuzijų, kad Debalcevei kritus bus galima vykdyti susitarimus, tai jie nevykdomi“, – pridūrė L. Linkevičius po darbinių pusryčių su Ukrainos užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu.
Ukraina nerimauja, kad užėmę Debalcevės miestą, Rusijos remiami separatistai atakuos pusę milijonų gyventojų turintį Mariupolį. Jo užėmimas sudarytų sąlygas Rusijai sukurti koridorių su pernai aneksuotu Krymu.
Negali atitraukti ginkluotės
Ukrainos kariuomenė pranešė negalinti pradėti sunkiosios ginkluotės atitraukimo nuo fronto linijos šalies rytuose, kadangi separatistai toliau apšaudo jų pozicijas, skelbia BBC.
Kariaujančios pusės savaitgalį sutiko iš fronto linijos atitraukti sunkiąją ginkluotę pagal šį mėnesį įsigaliojusią paliaubų sutartį. Pagal Minsko sutarties sąlygas, abi pusės turi dvi savaites įvykdyti šį įsipareigojimą. Tačiau vasario 12 d. Baltarusijos sostinėje Minske pasirašytai paliaubų sutarčiai iškilo grėsmė, kai praėjusią savaitę sukilėliai užgrobė strategiškai svarbų Debalcevės geležinkelio mazgą.
Ukrainos antiteroristinės operacijos atstovas spaudai Anatolijus Stelmachas nurodė, kad separatistai naktį Donecko regione dukart apšaudė vyriausybinių pajėgų pozicijas – visų pirma šaunamaisiais ginklais, vėliau pasitelkė sunkiąją artileriją. Jis apkaltino sukilėlius bandymu naktį šturmuoti šalia Mariupolio esantį Širokino miestelį.
Rusijos remiamų separatistų atstovas Eduardas Basurinas patvirtino, kad sukilėliai ir vyriausybinės pajėgos apsikeitė ugnimi Širokine. Per šią ataką, pasak atstovo, žuvo vienas separatistas, dar du buvo sužeisti. E. Basurinas taip pat pranešė, kad separatistai vis dar nelaisvėje laiko daugiau nei 100 Ukrainos karių po savaitgalį įvykusio belaisvių mainų. Anot jo, dauguma karių į sukilėlių rankas pateko per Debalcevėje vykusius mūšius.
Kitas Kijevo kariuomenės atstovas Vladislavas Selezniovas pareiškė, kad negalima kalbėti apie jokį ginklų atitraukimą, kol ukrainiečių pozicijos ir toliau yra apšaudomos.
Pirmadienį sukilėliai mini Rusijos karių profesinę šventę – Tėvynės gynėjų dieną, kuri nėra oficialiai švenčiama Ukrainoje.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
