Pasaulyje

2019.04.14 11:19

Latviai pasaulio „karštuosiuose taškuose“: kur ir kodėl tarnauja kaimynai

LRT.lt2019.04.14 11:19

Latvija kartu su Lietuva ir Estija 2004 metų kovo pabaigoje tapo NATO nare. Nuo to laiko Latvijos kariai ir civiliai specialistai dalyvauja įvairiose tarptautinėse misijose, kur tobulina savo įgūdžius ir dalinasi patirtimi su sąjungininkais. Portalas „LSM.lv“ apžvelgia, kuriuose pasaulio taškuose galima rasti latvių ir kodėl jie yra čia.

Remiantis Latvijos Užsienio reikalų ir Gynybos ministerijų duomenimis, Latvija šiuo metu dalyvauja trijose civilinėse misijose, penkiose karinėse operacijose bei vienoje taikos palaikymo misijoje už šalies ribų. Iš viso operacijose dirba 16 civilių ekspertų ir 63 kariai, rašoma „LSM.lv“ publikacijoje.

Latvija dalyvauja dviejose Europos Sąjungos (ES) civilinėse misijose: ES patariamojoje misijoje  Ukrainoje (EUAM) ir stebėjimo misijoje Sakartvele.

Šalis taip pat dalyvauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) specialiojoje stebėjimo misijoje Ukrainoje ir Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo misijoje Malyje.

Latvijos kariai taip pat dalyvauja ES Mokymo misijoje Malyje, ES vadovaujamoje kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ prie Somalio krantų, ES operacijoje Viduržemio jūroje, NATO misijoje Afganistane „Tvirta parama“ (angl. „Resolute Support“) bei JAV vadovaujamos koalicijos operacijoje „Įgimtas Ryžtas“ (angl. „Inherent Resolve“) Irake.

Saugumas ir stabilumas

Kaip portalui „LSM.lv“ tvirtina Latvijos URM, šalies karinėse misijose įgyvendina tarptautinės politikos prioritetus. Visų pirma, Latvijai svarbu užtikrinti saugumą ir stabilumą regionuose netoli šalies sienų.

„Europos kaimynystės politika, apimanti ir Rytų partnerystės darbotvarkę, yra vienas pagrindinių Latvijos užsienio politikos prioritetų. Dėl šios priežasties Latvija siunčia ekspertus dalyvauti misijose būtent šiuose regionuose“, – teigia šalies URM.

Valstybė taip pat planuoja siųsti civilių ekspertų į ES ir JT misijas Afrikoje ir taip parodyti Latvijos pasirengimą prisidėti prie tarptautinio saugumo, pagarbos teisės viršenybei užtikrinimo. Dalyvavimas tokiose misijose padeda Latvijai didinti savo žinomumą ir pagerinti įvaizdį tarptautinėje arenoje, be to, įgyti tarptautinio bendradarbiavimo patirties, rašoma „LSM.lv“ publikacijoje.

„Apskritai, Latvijai labai svarbu būti aktyviai tarptautiniu mastu“, – tvirtina Latvijos URM atstovai.

Praėjusiais metais Latvijos vyriausybė nusprendė 2025 metais pateikti prašymą tapti JT Saugumo Tarybos (ST) nare. Latvija niekada nebuvo Tarybos, kurią sudaro penkios nuolatinės ir dešimt nenuolatinių renkamų atstovų, nare. Lietuva nenuolatineTarybos nare buvo 2015–2016 metais.

Latvijos vyriausybė nusprendžia, kuriose misijose šalies kariai ir civiliai dalyvaus, taip pat tvirtina kiekvieno dalyvio kandidatūrą. Prieš tai juos atrenka atitinkamos tarptautinės organizacijos: ES, ESBO, JT ar NATO.

Konkursai į ekspertų vietas skelbiami reguliariai, dalyvauti juose gali visų valstybių, kurios yra organizacijos narės, piliečiai. Prieš išvykdami į misiją, civiliai ekspertai privalo dalyvauti specialiuose mokymuose, kad būtų pasirengę dirbti pavojingoje aplinkoje.

Latvijos misijos

ES yra įsipareigojusi vykdyti operacijas už savo teritorijos ribų, pasitelkdama civilinius ir karinius ekspertus bei priemones Europos, Afrikos ir Azijos šalyse. Tai ES Bendros saugumo ir gynybos politikos (CSDP) dalis. Latvija šiuo metu dalyvauja dviejose ES vadovaujamose civilinėse misijose: Sakartvele ir Ukrainoje.

ES stebėjimo misija Sakartvele buvo dislokuota 2008 m. rugsėjo mėnesį, kai tarpininkaujant ES buvo pasirašytas Šešių punktų susitarimas, kuriuo buvo užbaigtas rugpjūtį kilęs Rusijos ir Sakartvelo karas.

„Ši patirtis padėjo man suprasti žmogiškąsias vertybes, kurios būtinos siekiant atkurti tarpusavio pasitikėjimą tokiose situacijose kaip Sakartvele po karo“, – „LSM.lv“ sakė vienas ekspertų iš Latvijos Raitis Tiliks.

Latvija dalyvauja ir ES patariamojoje misijoje Ukrainoje (EUAM). Jos tikslas – sustiprinti civilinio saugumo sektorių Ukrainoje bei pasiekti, kad jis būtų efektyvus ir atskaitingas bei atkurti žmonių pasitikėjimą civilinėmis saugumo tarnybomis, kurios buvo apipintos įtarimais korupcija ir neteisėtais veiksmais.

Misija teikia strategines konsultacijas Ukrainos valdžios institucijoms, organizuoja mokymus kurti tvarias, atskaitingas ir veiksnias saugumo tarnybas, kurios sustiprintų teisinę valstybę.

Nors Ukrainai pavyko įgyvendinti keletą reformų, tačiau ekspertai praneša, jog „yra daugybė iššūkių, kurie trukdo įgyvendinti reformas civilinio saugumo sektoriuje – nenoras ir priešinimasis pokyčiams, teisinio reguliavimo spragos, nepakankamas finansavimas, nepatenkinami profesiniai standartai, koordinacijos tarp skirtingų institucijų stoka bei įsišaknijusi korupcija.“ Misijai vadovauja Kęstutis Lančinskas iš Lietuvos.

ESBO stebėjimo misijose Latvija dalyvauja nuo 1999 m., šalis siuntė savo ekspertus į pasienio stebėjimo misijas Bosnijoje ir Hercegovinoje, Šiaurės Kaukaze, Makedonijoje, Kosove.

Dėl karo Ukrainoje, 2014 m. buvo įkurta speciali ESBO stebėjimo misija Ukrainoje. Joje dalyvauja septyni civiliai ekspertai iš Latvijos, remia misiją privalomais ir savanoriškais įnašais.

Misija įkurta remiantis Ukrainos vyriausybės prašymu bei visų ESBO valstybių – narių sutikimu dėl misijos įkūrimo. Tai yra neginkluota civilinė misija, kuri 24/7 režimu būna visuose Ukrainos regionuose. Pagrindinė jos užduotis yra „stebėti ir nešališkai bei objektyviai pranešti apie situaciją Ukrainoje bei palaikyti dialogą tarp visų konflikto pusių“.

ES karinės operacijos

Latvija šiuo metu į 6 karines operacijas yra išsiuntusi 63 karinius atstovus. Latvija dalyvauja ES Mokymo misijoje Malyje (EUTM Mali).

2012 m. Malyje įvyko valstybės perversmas, o saugumo ir politinė padėtis šalyje per metus labai pablogėjo. Todėl 2013 m. ES čia įkūrė mokymo misiją, kuri moko ginkluotąsias pajėgas ir pataria įvairiais klausimais. Misijos nariai nedalyvauja kovinėse situacijose.

Iš viso, misiją sudaro beveik 600 karių iš 21 ES valstybės ir kitų 4 valstybių (Serbijos, Sakartvelo, Juodkalnijos, Albanijos).

Kita ES operacija vykdoma prie Somalio krantų, kur kovojama su piratavimu. Jūrų pajėgų misija ATALANTA pradėta 2008 m. gruodį, reaguojant į piratų išpuolius prie Somalio krantų ir ginkluotus plėšimus jūroje prie Afrikos kyšulio bei Indijos vandenyno vakaruose.

Pasak „LSM.lv publikacijos“, duomenys atskleidžia, kad misija buvo sėkminga: 2011 m. sausio mėn. Somalio piratai buvo užėmę 32 laivus ir paėmę 736 įkaitus, o per 2016 m. jie jau neužgrobė nė vieno laivo ir nepaėmė nė vieno įkaito. 

Latvijos gynybos ministerijos duomenimis, operacijoje dalyvauja vienas Latvijos atstovas, o 2018 m. šalis buvo suplanavusi skirti šiai misijai 53 tūkst. eurų.

Latvija taip pat dalyvauja ES operacijoje Viduržemio jūroje ,,Sophia“. Šia operacija siekiama suardyti neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis tinklą. Joje dalyvauja vienas Latvijos karinių pajėgų atstovas, kuris dirba operacijos būstinėje Romoje. Praėjusiais metais Latvija buvo suplanavusi operacijai skirti 29 tūkst. eurų.

Kitos misijos ir operacijos

Malyje vykdoma padėties stabilizavimo operacija MINUSMA yra pirmoji JT taikos palaikymo misija, kur dalyvauja Latvija.

2016 m. sausį Saeima pritarė sprendimui siųsti į misiją Latvijos ekspertų, šiuo metu misijoje dalyvauja dešimt karinių ekspertų iš Latvijos.

Malį neramumai krečia nuo 2012 m., kai didelį šalies šiaurinį regioną užgrobė džihadistų grupuotės, susijusios „al Qaeda“. Per 2013 metais pradėtą Prancūzijos vadovaujamą intervenciją islamistai buvo beveik išstumti, bet didelės teritorijos Malio šiaurėje tebėra menkai kontroliuojamos.

Kaip ir Lietuva, Latvija tęsdama savo tarptautinius įsipareigojimus, dalyvauja NATO vadovaujamoje misijoje „Tvirta parama“ Afganistane, kuri skirta vietos saugumo pajėgoms ir institucijoms apmokyti, remti ir patarti.

Misiją vykdo virš 16 tūkst. žmonių iš 39 valstybių. Latvija čia siunčia Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų karius, kurie misijoje tarnauja kaip instruktoriai, patarėjai ir įvairaus lygio darbuotojai būstinėse. Šiuo metu Afganistane yra 42 Latvijos kariai, o šalis prisideda ir prie Tarptautinio partnerių fondo Afganistano nacionalinėms gynybos ir saugumo pajėgoms remti 2015–2020, rašo „LSM.lv“.

Latvija prisideda prie JAV vadovaujamos koalicijos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas“. Operacija siekiama sustabdyti „Islamo valstybės“ teroristinės organizacijos veiklą Irake ir Sirijoje bei apmokyti Irako ginkluotąsias pajėgas. Prie to prisidėjo nemažas skaičius instruktorių iš Latvijos, šiuo metu misijoje dalyvauja 6 Latvijos atstovai. Pernai Latvija buvo suplanavusi skirti šiai misijai beveik 2 mln. eurų.