NATO trečiadienį paragino Rusiją atitraukti visas savo pajėgas iš Rytų Ukrainos ir liautis teikti pagalbą separatistams, žlungant praėjusią savaitę tarp Kijevo ir prorusiškų sukilėlių sudarytam paliaubų susitarimui.
NATO trečiadienį paragino Rusiją atitraukti visas savo pajėgas iš Rytų Ukrainos ir liautis teikti pagalbą separatistams, žlungant praėjusią savaitę tarp Kijevo ir prorusiškų sukilėlių sudarytam paliaubų susitarimui.
„Raginu Rusiją atitraukti visas pajėgas iš Rytų Ukrainos, nutraukti bet kokią pagalbą separatistams ir laikytis Minsko susitarimo“, – sakė Rygoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams prieš ES gynybos ministrų susitikimą.
„Paliaubų nebuvo laikomasi“, – pridūrė J. Stoltenbergas, pabrėžęs, kad padėtis Ukrainos rytuose blogėja.
„Rusijos pajėgos, artilerija ir priešlėktuvinės gynybos daliniai, taip pat vadovavimo ir kontrolės elementai tebėra aktyvūs Ukrainoje“, – pažymėjo jis, aiškindamas, kad iš Rusijos per sieną į Ukrainą nuolat judėjo tankai ir šarvuotosios mašinos.
„Dabar iš tikrųjų svarbu laikytis paliaubų, laikytis Minsko susitarimų. Esu labai susirūpinęs dėl blogėjančios padėties Debalcevėje ir aplink ją“, – sakė J. Stoltenbergas, turėdamas omenyje separatistų įnirtingai puolamą rytinį miestą, iš kurio Kijevas trečiadienį buvo priverstas atitraukti savo pajėgas.
„Separatistų atsisakymas laikytis paliaubų kelia grėsmę (taikos) susitarimui – kaip ir draudimas patekti į tą teritoriją ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) stebėtojams“, – sakė NATO vadovas.
J. Stoltenbergas ragino Maskvą panaudoti visą savo įtaką separatistams ir priversti juos laikytis paliaubų.
„Mes teiksime praktinę paramą Ukrainai, modernizuodami ir reformuodami gynybos armiją ir, žinoma, suderindami savo gynybos požiūrį su mūsų matomu faktu, kad saugumo aplinka Europoje keičiasi dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje“, – pažymėjo jis.
NATO anksčiau šį mėnesį paskelbė smarkiai sustiprinsianti gynybą – steigiamos šešios vadavietės Europos rytuose, kuriamos priešakinės 5 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgos, priešinantis, anot Aljanso, Rusijos agresijai Ukrainoje.
Minėtų itin greito reagavimo pajėgų kūrimo sutarė imtis Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir Ispanija. Šias pajėgas būtų galima dislokuoti krizės rajone per savaitę.
Minimos šešios vadavietės – centrai, padėsiantys vykdyti šių pajėgų dislokavimą – bus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, ir šių pajėgų štabas bus Ščecine Lenkijoje.
Šios šešios valstybės kadaise buvo Sovietų Sąjungos orbitoje, o dabar reiškia didžiausią susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.
ES ir A. Merkel pasmerkė Ukrainos separatistus dėl sulaužytų paliaubų
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini trečiadienį apkaltino prorusiškus separatistus, kad jie savo veiksmais apsiaustame Debalcevės mieste pažeidžia susitarimą dėl paliaubų Rytų Ukrainoje, ir pareiškė, kad Bendrija yra pasirengusi imtis „atitinkamų veiksmų“, jeigu kautynės tęsis.
„Rusijos remiamų separatistų veiksmai Debalcevėje yra aiškus paliaubų pažeidimas, – sakoma F. Mogherini paskelbtame pareiškime. – Separatistai privalo nutraukti visus karinius veiksmus.“
„Rusija ir separatistai turi nedelsiant ir visiškai vykdyti Minske prisiimtus įsipareigojimus, kaip nurodoma vakarykštėje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje – pradedant paliaubų laikymusi ir visos sunkiosios ginkluotės atitraukimu,“ – pabrėžiama jos pareiškime.
„ES pasiruošusi imtis atitinkamų priemonių, jeigu kautynės tęsis ir bus kitų negatyvių veiksmų, pažeidžiančių Minsko susitarimus“, – pridūrė F. Mogherini, akivaizdžiai turėdama galvoje galimas naujas Bendrijos sankcijas.
F. Mogherini reikalavo ne tik paliaubų laikymosi ir sutarto sunkiosios ginkluotės atitraukimo, bet ir leidimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojams skubiai apsilankyti regione aplink Debalcevę. Be to, „visiems, kurie nori palikti teritoriją, turi būti leista laisvai tai padaryti“.
Vokietijos vyriausybė trečiadienį taip pat pasmerkė prorusiškų separatistų puolimą Ukrainos rytiniame Debalcevės mieste ir pareiškė, kad šie veiksmai yra „didžiulis“ praėjusią savaitgalį įsigaliojusių paliaubų pažeidimas.
Kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas trečiadienį sakė, kad Debalcevės puolimas tapo didžiuliu smūgiu Minsko susitarimui ir apskritai viltims pasiekti taiką Rytų Ukrainoje.
Paklaustas, ar Berlynas mano, kad praėjusią savaitę Baltarusijos sostinėje per Ukrainos, Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų derybas sudarytas susitarimas dėl ugnies nutraukimo Rytų Ukrainoje žlugo, S.Seibertas atsakė: „Kalbant atvirai, šiandien į šį klausimą negaliu atsakyti nei „taip“, nei „ne“.
Vyriausybės atstovas taip pat sveikino antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtą rezoliuciją, kurią parengė Rusija ir kurioje reiškiamas palaikymas susitarimui dėl paliaubų, sakydamas, kad Maskvai reikės priminti jos prisiimtus įsipareigojimus.
D. Cameronas ragina išsaugoti sankcijų režimą Rusijai
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad neseniai Minske sudarytas susitarimas dėl paliaubų Ukrainoje neturi tapti Europos Sąjungai dingstimi atšaukti sankcijas Rusijai.
„Žinoma, dabar kiekviena Europos šalis priversta kovoti su pagunda tiesiog imti ir pasakyti: atsisakykime atsakomybės už įvykius Ukrainoje ir pradėkime prekiauti su Rusija kaip anksčiau, – sakė Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas. – Bet tai būtų siaubinga klaida.“
Anot D. Camerono, Europa neturi teisės nekreipti dėmesio į įvykius Ukrainoje. Jeigu konfliktas Ukrainoje bus toliau eskaluojamas, ekonominio spaudimo Rusijai priemonės turi išlikti daugelį metų, įsitikinęs ministras pirmininkas.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
