Pasaulyje

2019.03.28 16:41

JAV atstovas: neatmetame, kad krizę Venesueloje teks spręsti kariaujant

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2019.03.28 16:41

Venesuelos laikinuoju prezidentu pasiskelbęs opozicionierius Juanas Guaido ir toliau stengiasi perimti šalies valdžią į savo rankas bei surengti naujus demokratinius rinkimus. Gyvenimo sąlygos šalyje nuolat blogėja, bet prezidentas Nicolas Maduro savo posto neapleidžia. Specialusis JAV pasiuntinys Venesuelai Elliottas Abramsas spaudos konferencijoje pakartojo, kad remia taikų valdžios perdavimą, nors karinis įsitraukimas taip pat nėra atmestinas.

Padėtis Venesueloje paaštrėjo po to, kai savaitgalį šalyje nusileido Rusijos kariniai lėktuvai, atgabenę virš 100 karių ir krovinį, kurio turinys nežinomas. E. Abramsas sakė, jog amerikiečiai nuolat aptaria padėtį kalbėdamiesi su Rusijos diplomatais. Jis teigė praėjusią savaitę Romoje susitikęs su Rusijos Užsienio reikalų (URM) viceministru Sergėjumi Rybkovu, JAV Valstybės sekretorius Mike`as Pompeo apie lėktuvų ir karių siuntimą taip pat kalbėjosi su ministru Sergėjumi Lavrovu.

„Šie į Venesuelą atskridę lėktuvai tikrai neprisideda prie derybų konstruktyvumo“, – konferencijoje sakė E. Abramsas.

Jo nuomone, Rusija remia Venesuelos prezidento Nicolo Maduro režimą dėl pragmatiškų priežasčių – pirmiausiai tam, kad atgautų savo investuotas lėšas. „Rusijai nerūpi, kaip režimas spaudžia paprastus žmones ir kad tas spaudimas tik didėja. Jie nori, kad Venesuelos valdžia atsisuktų į Kubą ir Rusiją, o ne į kitus Lotynų Amerikos kaimynus, JAV, kitas valstybes, kurios atmeta dabartinę valdžią“, –  teigė JAV atstovas.

Pokalbių su diplomatais metu jis nurodė aiškinęs rusams, kad N. Maduro režimas niekada negrąžins investuotų lėšų, todėl Rusijai naudingiau užtikrinti Venesuelos ekonomikos klestėjimą ir tokiu būdu susigrąžinti investicijas.

53 pasaulio valstybių remiamam opozicionieriui J. Guaido nepavyko surengti išankstinių rinkimų, nors jis tai žadėjo padaryti per 30 dienų pasiskelbęs laikinuoju šalies vadovu sausio 23 dieną. Tačiau E. Abramsas to nelaiko pralaimėjimu.

„Nėra taip, kad jam nepavyko. Jis tebėra tas lyderis, kuris Venesuelą veda į demokratijos kelią. Anksčiau opozicija buvo susiskaldžiusi, o dabar ji vieninga ir palaiko J. Guaido, kuris veikia su Nacionalinės asamblėjos parama. Mes, kaip ir kitos 53 šalys, toliau remsime J. Guaido“, – sakė E. Abramsas.

Turkija yra viena iš nedaugelio Vakarų sąjungininkų, kuri neremia opozicinio J. Guaido režimo ir yra kaltinama padedanti išgryninti Venesuelos režimo aukso rezervus. JAV atstovas pabrėžė, kad toks Turkijos elgesys jai atsirūgs ateityje, kai režimo nusikračiusi Venesuela vertins, kas jai padėjo sunkią akimirką. Opoziciją remiantys Lotynų Amerikos kaimynai tai esą jau daro.

Norėdamas padidinti spaudimą N. Maduro režimui, opozicionierius J. Guaido prašė, jog tarptautinė bendruomenė išplėstų sankcijas, taikomas valstybinėms įmonėms ir režimo atstovams.

„Mes sutinkame ir tai darome. Įšaldėme sąskaitas bankuose įvairiose pasaulio vietose, kalbamės su užsienio bankų atstovais. Mes turime tai daryti, nes pinigai šiose sąskaitose priklauso visiems venesueliečiams“, – aiškino E. Abramsas. Anot jo, JAV įvestos sankcijos neprisidėjo prie gilios ekonominės krizės Venesueloje, ligonių uždarymo ir dažnai besikartojančių elektros tiekimų sutrikimų, dėl kurių N. Maduro žada normuoti elektros naudojimą.

„Mes norime teikti Venesuelai humanitarinę pagalbą, bet tūkstančiai tonų jos stovi Kolumbijos pasienyje, nes režimas neleidžia atvykti į šalį. Režimas paramą pavertė ginklu, teikė ją tik savo šalininkams, bet ne priešininkams. Mes nežaisime šio žaidimo“, – spaudos konferencijoje sakė JAV atstovas.

Nepaisant didėjančių sankcijų, N. Maduro vis dar nepaleidžia valdžios. Laikinuoju šalies vadovu opozicionierių J. Guaido pripažinusios JAV laikosi pozicijos, jog pastarieji prezidento rinkimai nevyko skaidriai ir demokratiškai, todėl N. Maduras nėra legitimus Venesuelos prezidentas.

„Mes tikrai norime naujų prezidento ir parlamento rinkimų Venesueloje, kai šalies žmonės tam bus pasirengę. Pastarieji prezidento rinkimai buvo farsas. Nemanau, kad suklydome vertindami N. Maduro siekį išlaikyti valdžią. Mes nebuvome nustatę konkrečių laiko rėmų, kada tikimės režimo pabaigos, todėl remsime venesueliečius ir J. Guaido kiek tik reikės“, – aiškinosi JAV atstovas.

Jis nurodė, jog valdžios perdavimo derybos galėtų vykti pačioje Venesueloje, dalyvaujant įvairiems tarpininkams, padedant šalies Katalikų Bažnyčiai, įsitraukiant Ispanijai. Tačiau pakartojo JAV poziciją, kad vienintelis derybų su N. Maduro pretekstas – jo pasitraukimas, nes visi kiti scenarijai „neatneštų nieko gera venesueliečiams“.

N. Maduro režimas tebėra remiamas šalies kariuomenės, tačiau, anot E. Abramso, kariškiai tarpusavyje aptaria situaciją šalyje ir mato, kokioje padėtyje yra atsidūrę krašto gyventojai.

„Manau, kad baimė yra pagrindinė paramos priežastis. Tūkstančiai generolų vis dar gauna finansinę naudą remdami režimą. Tačiau tikiu, kad galų gale kariuomenė parems šalies žmones“, – sakė E. Abramsas.

Kalbėdamas apie grasinimus susidoroti su J. Guaido, JAV atstovas svarstė, kad režimas nesiims tokios rizikos, nenorėdamas paaštrinti situacijos tarptautinėje arenoje ir padidinti visuomenės pasipiktinimą.

„Nedaug ką galima pridėti prie JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžiu: visos galimybės yra atviros. JAV nesirenka karinio įsikišimo, mes einame spaudimo didinimo keliu, remiame venesueliečius ir J. Guaido. Bet galime rinktis ir kitus variantus“, – konferenciją užbaigė E. Abramsas.

 

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt