V. Putinas ir P. Porošenka kalbėjosi telefonu

Ukrainos vyriausybės pajėgos ir separatistų sukilėliai pagal Minske pasirašytą taikos sutartį nesugebėjo iki vidurnakčio nuo fronto linijos atitraukti sunkiosios ginkluotės, skelbia BBC.

Abi pusės privalėjo atitraukti ginkluotę praėjus dviem dienoms nuo paliaubų įsigaliojimo. Vyriausybinės pajėgos tvirtina neatitrauksiančios ginkluotės, kol nesibaigs nuožmios kovos Debalcevės mieste. Tuo tarpu separatistai teigia, kad sutartis negalioja šiame mieste, kadangi jis yra apsuptas. Sukilėliai pasiūlė Debalcevėje apsuptiems Kijevo kariams saugų koridorių, kuriuo jie galėtų palikti miestą.

„Šiuo metu nėra kalbos apie mūsų sunkiosios ginkluotės atitraukimą, – sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas. – Kaip mes galime atitraukti ginkluotę, jeigu sukilėliai bando mus atakuoti tankais ir nuolat į mus šaudo?“.

Kitas kariuomenės atstovas Dmytro Čalyjus naujienų agentūrai AFP sakė, kad nuo sekmadienio, kai įsigaliojo paliaubos, netoli Mariupolio esančiame Šyrokino mieste per separatistų apšaudymą žuvo mažiausiai keturi ukrainiečių kariai ir dar 22 buvo sužeisti.

V. Putinas ir P. Porošenka kalbėjosi telefonu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka kalbėjosi telefonu. Apie tai pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

„Tęsta diskusija apie Minske patvirtintų taikaus konflikto sureguliavimo Ukrainos pietryčiuose priemonių įgyvendinimo eigą. Taip pat buvo aptarti klausimai, susiję su ugnies nutraukimo režimu, konfliktuojančių pusių sunkiosios ginkluotės atitraukimu, taip pat situacija Debalcevės miesto rajone“, – teigiama pranešime.

„Be to, lyderiai pasikeitė nuomonėmis apie ESBO stebėjimo misijos vaidmenį dabartiniame etape“, – pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.

Kaip pranešė Ukrainos prezidento spaudos tarnyba, P. Porošenka paragino imtis visų priemonių, kad būtų visiškai ir besąlygiškai nutraukta ugnis, ypač Debalcevės rajone. Jis taip pat paragino pradėti sunkiosios ginkluotės atitraukimą kontroliuojant ESBO stebėtojams.

Vasario 16 dieną Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Vokietijos kanclerė A. Merkel ir Ukrainos prezidentas P. Porošenka aptarė situaciją Debalcevės rajone.

Trijų šalių lyderiai pokalbyje telefonu išreiškė susirūpinimą dėl to, kad nepaisant paskelbto ugnies nutraukimo, mūšiai aplink Debalcevę tęsiasi. Lyderiai pasisakė už tai, kad ESBO stebėtojai galėtų laisvai patekti į antiteroristinės operacijos zoną, joje netrukdomi dirbti ir užtikrinti sutarties dėl ugnies nutraukimo vykdymą.

Vasario 17-osios naktį P. Porošenka taip pat telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry.

Separatistai norėjo daugiau

Prorusiški separatistai žada atverti saugų koridorių, kad Ukrainos kariai galėtų pasitraukti iš apsupto Debalcevės miesto; jeigu jie sudėtų ginklus ir „išeitų“, sakė pirmadienį separatistų vadeiva.

Nepaisant galiojančių paliaubų, Debalcevės rajone nesiliauja įnirtinga kova tarp separatistų ir tūkstantinių Ukrainos pajėgų apsuptame mieste.
Anot ukrainiečių komentatorių, apsuptyje gali būti apie 7 tūkst. Ukrainos karių.

„Mes siūlome atverti koridorių, kad jie sudėtų ginklus ir išeitų. Mes net nesiūlome jiems pasiduoti į nelaisvę“, – sakė žurnalistams Donecko „liaudies respublikos“ gynybos ministerijos korpuso vado pavaduotojas Eduardas Basurinas.

Kijevas pirmadienį pareiškė nepriimąs prorusiškų separatistų pasiūlymo sudaryti „saugų koridorių“ vyriausybės pareigoms pasitraukti iš Debalcevės miesto Ukrainos rytuose.

Kariškių atstovas Vladyslavas Selezniovas pareiškė, kad šis miestas yra Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje pagal paliaubų susitarimą, pasiektą Minske praėjusią savaitę.

„Yra Minsko susitarimai, pagal kuriuos Debalcevė yra mūsų. Mes nesitrauksime“, – sakė jis telefonu naujienų agentūrai.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija Europoje (ESBO) sekmadienį pareiškė, kad jos stebėtojai, vykę į Debalcevą, buvo priversti grįžti atgal, separatistams tvirtinant, kad šiam strateginėje vietoje esančiam miestui Minsko susitarimu paskelbtos paliaubos negaliojančios.

Vašingtonas tvirtina, kad prie separatistų operacijų aplink šį miestą, intensyviai apšaudomam iš minosvaidžių pirmadienį, prisideda Rusijos ginkluotosios pajėgos; tik Maskva tai neigia.

Atakos nesiliauja

Ukrainos kariškių atstovas Andrijus Lysenka naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad separatistai tebeatakuoja vyriausybės pajėgų pozicijas, nukauti penki Ukrainos kariai, 25 sužeisti nors paliaubos turėtų galioti jau antrą parą.

„Sunkiosios ginkluotės atitraukimo išankstinė sąlyga yra visiškas Minsko susitarimo pirmojo paragrafo – paliaubų – laikymasis. 112 atakų – tai ne paliaubų rodiklis. Šiuo metu mes nepasirengę atitraukti sunkiąją ginkluotę“, – nurodė A.Lysenka.

Ukrainos vyriausybės duomenimis, separatistai 112 kartų pažeidė paliaubas. Žuvo mažiausiai penki ukrainiečių kariai. Per mūšius netoli Mariupolio uostamiesčio dar daugiau kaip 20 kareivių buvo sužeisti.

Prorusiški sukilėliai rytinėje Ukrainoje pirmadienį pareiškė, kad nepradės paliaubų plane numatyto sunkiosios ginkluotės atitraukimo nuo fronto linijos iki „visiškų paliaubų“.

„Pagal Minsko susitarimą karinės ginkluotės atitraukimas įmanomas tik tam tikromis sąlygomis, viena kurių – visiškos paliaubos“, – pareiškė Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) gynybos ministerijos atstovas Eduardas Basurinas, kurį cituoja separatistų naujienų agentūra.

Ukrainos vyriausybė ir kovotojai praėjusį ketvirtadienį per derybų maratoną, kuriame dalyvavo ir Vokietija, Prancūzija bei Rusija, susitarė dėl „priemonių paketo“ rugsėjo pradžioje Minske pasirašytiems susitarimams įgyvendinti. Nuo sekmadienio 0.00 val. Rytų Ukrainoje galioja paliaubos. Per dvi dienas turi būti pradėtas ir sunkiosios ginkluotės atitraukimas iš mažiausiai 50 km buferinės zonos.

Tačiau po paliaubų įsigaliojimo mūšiai pirmiausiai tęsėsi dėl strategiškai svarbaus Debalcevės miesto, kur prorusiški sukilėliai beveik visiškai apsupę laiko tūkstančius ukrainiečių karių.

Strategiškai svarbioje geležinkelio jungtyje Debalcevėje, kur separatistai yra apsupę tūkstančius ukrainiečių karių, griaudėjo pavieniai už kelių kilometrų girdimi sprogimai, tačiau apšaudymas nebebuvo toks intensyvus kaip iki paliaubų sutarties įsigaliojimo šeštadienio vidurnaktį.

Ukrainos kariškiai sakė, kad visoje konflikto zonoje sekmadienį sukilėliai 60 kartų apšaudė kariuomenės pozicijas. Debalcevė buvo karščiausias taškas.
Prorusiški sukilėliai „šaudė įvairių rūšių ginklais, leido ir „Grad“ (sistemos) raketas“, – sakė kariuomenės atstovas Anatolijus Stelmachas naujienų agentūrai AFP.

Jo žodžius patvirtino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai, kuriems pavesta stebėti, kaip laikomasi paliaubų sutarties.

Tuo metu separatistai sakė, jog paliaubų sutarties iš esmės yra laikomasi, o dėl pavienių pažeidimų kaltino ukrainiečių pajėgas.

ESBO atstovai taip pat pranešė, kad sekmadienį separatistai jų neįleido į Debalcevę, į kurią dar kartą bus bandoma įvažiuoti pirmadienį.

Netoli Debalcevės esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai visą dieną girdėjo sunkiosios artilerijos, minosvaidžių, automatinių šautuvų ir pavienių snaiperių šūvius. Į patį miestą dėl ten vykstančių kovos veiksmų žurnalistai nepateko.

„Apšaudymas vyko visą naktį ir visą dieną“, – sakė separatistų vadas Olegas jų bazėje vienoje apleistoje šachtoje prie Debalcevės, šalia jo stovint kovai pasiruoštiems tankams.

„Paliaubos yra tik tam, kad galima būtų organizuoti karių rotaciją ir atsargų papildymą“, – sakė jis, toliau griaudėjant šūviams ir sprogimams.

„Mes tiesiog laukiame nurodymo pradėti miesto puolimą, kuris, be abejo, įvyks per kelias artimiausias dienas“, – pridūrė Olegas.

Vyriausybės pajėgų kontroliuojamas Debalcevės miestas yra strategiškai svarbi geležinkelio jungtis į šiaurės rytus nuo separatistų pagrindinės tvirtovės Donecko.

Grėsmė paliauboms

Šios paliaubos laikomos pirmuoju žingsneliu taikos plane, kuriuo siekiama nutraukti jau 10 mėnesių nesiliaujantį konfliktą, nusinešusį daugiau kaip 5480 gyvybių.

Kitas veiksmų etapas – sunkiosios ginkluotės atitraukimas nuo fronto linijos per dvi paras nuo paliaubų pradžios. Teoriškai tai turėtų būti padaryta pirmadienį po 22 val. Grinvičo (vidurnaktį Lietuvos) laiku, jeigu paliaubos bus visiškai veiksmingos.

Tada vyktų mainai belaisviais; dar vėliau Kijevas turėtų pradėti perimti savo kontrolėn apie 400 kilometrų ilgio sieną su Rusija. Bet pirmiau, iki metų pabaigos, Ukrainos rytuose reikia surengti savivaldos rinkimus ir derybas dėl didesnės separatistų laikomų teritorijų autonomijos.

Tačiau jaučiama pasitikėjimo stoka iš visų pusių, esama gana didelio skepticizmo, nes žlugo panašios pernai rugsėjį sutartos paliaubos.

Paryžiuje Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'a pareiškė, kad paliaubų laikomasi „iš esmės patenkinamai“, nors esama „vietinių incidentų“.

F.Hollande'as, kuris kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel padėjo pasiekti paliaubų, sutartų ketvirtadienį, taip kalbėjo po keturšalio pokalbio telefonu su A.Merkel ir Ukrainos bei Rusijos lyderiais.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pabrėžė, kad paliaubų būtina laikytis palei visą fronto liniją, „taip pat ir Debalcevę“.

P. Porošenka pareiškė, kad paliauboms grėsmę kelia separatistų veiksmai Debalcevėje.

Padėtimi Ukrainoje abejoja ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Turiu didelių abejonių, ypač kas susiję su Debalcevo miestu, kur strteginis mazgas tarp Donecko ir Luhanso, panašu, kad ten sutelkta Rusijos sunkioji ginkluotė ir ne be reikalo – atakos nesiliauja. Tai nežinau, kada ir ar bus konstatuota, kad paliaubos jau pažeistos, čia priklausys nuo šiuo metu vykstančių įvykių, bet tai tikrai nėra rami padėtis“, – sako L. Linkevičius.