Kol Lietuvoje nerimsta aistros dėl artėjančių prezidento rinkimų, izraeliečiai ruošiasi balandžio 9 d. rinkti parlamentą, šalyje vadinamą Knesetu. Rinkimų metu paaiškės, ar centro partijų blokui „Mėlyna balta“ pavyks paveržti balsus iš ilgamečio šalies ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujamos „Likud“ partijos ir, prezidentui pavedus, suformuoti stabilią koalicinę vyriausybę.
Izraelis yra parlamentinė demokratija, kurioje parlamentas turi didžiausią svorį šalies valdyme. Taigi, parlamento rinkimai, vykstantys kas ketverius metus ar dažniau (Izraeliui būdingų priešlaikinių rinkimų atveju), yra itin svarbus įvykis šalyje. Dėl žemo rinkiminio slenksčio (3,25 %) ir proporcingo atstovavimo į Knesetą paprastai išrenkama marga politinių partijų mozaika, kas apsunkina galimybę suformuoti stiprią ir stabilią koaliciją – minimaliai daugumai parlamente užtikrinti reikia suburti 61 parlamentarą iš 120.
Štai per pastaruosius 2015 m. vykusius rinkimus į Izraelio parlamentą pateko net dešimt skirtingų partijų ir jų blokų; po ilgų derybų vyriausybę suformavo penki iš jų. Vis dėlto nepasibaigus ketverių metų kadencijai premjeras B. Netanyahu dėl vidinių koalicijos nesutarimų inicijavo parlamento paleidimą ir pirmalaikius rinkimus.
Dalyvauti balandžio 9 d. rinkimuose užsiregistravo per keturiasdešimt Izraelio politinių partijų ir jų sąjungų. Prognozuojama, kad iš jų į Knesetą pateks dvylika ar trylika – jas ir pristato šis straipsnis.
Pagrindinės varžovės
Dešinieji „Likud” (liet. Stiprinimas) – vieni rimčiausių pretendentų Kneseto rinkimuose, turintys solidų rinkiminių pergalių bagažą. „Likud” sėkmės era Izraelio politikoje prasidėjo 1977-aisiais, kai ministru pirmininku tapo partijos lyderis Menachemas Beginas. Vienas didžiausių Begino nuopelnų Izraelio užsienio politikoje – taikos sutartis su Egiptu, už kurią jis ir Egipto prezidentas Anwaras Sadatas buvo apdovanoti Nobelio taikos premija.
Ekonominiais klausimais partija yra konservatyvi, pasisakanti už laisvąją rinką. Dabartinis „Likud“ lyderis Benjaminas Netanyahu premjero poste skaičiuoja jau ketvirtą kadenciją iš eilės, tačiau jo politinę karjerą temdo Izraelio generalinio atornėjaus Avichajaus Mandelblito ketinimas pareikšti kaltinimus korupcija, jei Netanyahu nepateiks įtikinančių paaiškinimų dėl galimo kyšininkavimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu.
„Likud“ jau daug metų neskelbia partijos politinės programos, tačiau Netanyahu savo rinkiminėje kampanijoje pabrėžia artimą bičiulystę su JAV prezidentu Donaldu Trumpu: šalyje iškabinti didžiuliai plakatai, kuriuose Trumpas ir Netanyahu spaudžia vienas kitam ranką. Tai – ir priminimas rinkėjams apie ilgai lauktą JAV ambasados perkėlimą į Jeruzalę praėjusį pavasarį. Partijos rinkiminis šūkis – ,,Neabejotinai Netanyahu”. „Likud“ prognozuojamos 28–31 vietos Knesete.
„Kachol Lavan“ (liet. Mėlyna balta; aliuzija į Izraelio vėliavą) – centro partijų blokas, suformuotas prieš 2019 m. rinkimus ir netrukus išryškėjęs kaip pagrindinis „Likud“ konkurentas ir kritikas.
„Kachol Lavan“ lyderiai – Yairas Lapidas, politiku tapęs charizmatiškas žurnalistas, ėjęs finansų ministro pareigas Netanyahu vyriausybėje 2013–2014 m., ir buvęs Izraelio kariuomenės vadas Benny Gantzas. Rinkiminio sąrašo trečioje ir ketvirtoje vietose puikuojasi dar du Izraelio gynybos pajėgų (IDF) štabo vadai: Moshe Yaalonas ir Gabi Ashkenazi.
Ši ketveriukė izraeliečiams žada pirmiausia saugumą (pirmajame savo rinkiminės kampanijos vaizdo įraše Benny Gantzas pabrėžė, kad jam vadovaujant kariuomenei buvo nužudyti 1364 palestiniečiai teroristai) ir gyvenimo kokybės pagerėjimą, sekuliariems izraeliečiams – daugiau laisvės jų gyvenimo būdui šalyje, kur religija neatskirta nuo valstybės. „Kachol Lavan“ šūkis – „Izraelis aukščiau visko“. Šiai partijų sąjungai prognozuojamos 30–32 vietos Knesete.
Kitos politinės partijos
„HaAvoda“ (liet. Darbas) – Izraelio kairės partija, kurios pirmtakė „Mapai“ Izraeliui padovanojo ne vieną ministrą pirmininką, tarp jų – ir valstybės kūrėją Davidą Ben Gurioną.
„HaAvoda“ buvo pirmoji iš didžiųjų partijų, pasisakiusi už derybas su Palestiniečių išsivadavimo organizacija (PLO) ir taikos procesą, kuris pasiekė kulminaciją pasirašant Oslo akordus 1993 ir 1995 m. Po partijos lyderio ir šalies ministro pirmininko Yitzhako Rabino nužudymo 1995 m. nepavyko užtikrinti Oslo akordų tęstinumo, partijos palaikymas pradėjo smukti ir ji vis dažniau atsidurdavo Kneseto opozicijoje.
Siekdama atsinaujinti „HaAvoda“ dažnai keičia savo lyderius. Šiuo metu jai vadovauja politiku tapęs buvęs telekomunikacijų kompanijos vadovas Avi Gabbay. „HaAvoda“ rinkiminis šūkis – „Įsipareigoję pokyčiui Izraelyje“. Partijai prognozuojamos 8–10 vietų Knesete.
,,Hadash” – ,,Taal” – tai dviejų partijų sąjunga, ankščiau priklausiusi Izraelio arabų partijų blokui, oficialiai vadintam „Jungtiniu sąrašu“. Artėjant 2019 m. rinkimams, šį bloką išskyrė vidiniai nesutarimai. ,,Hadash”, vadovaujama Aymano Odeh’o, ir ,,Taal”, vadovaujama Ahmado Tibio, nusprendė kandidatuoti kartu.
Izraelio politikos veteranė ,,Hadash” (liet. Demokratinis frontas taikai ir lygybei) yra kairės partijų sąjunga, kurių viena – Izraelio komunistai. Dalis partijos narių yra arabai, dalis – žydai. „Hadash“ sąjungininkė ,,Taal” (liet. Arabų atsinaujinimo partija) reprezentuoja sekuliarius arabus.
Pagrindiniai tikslai, keliami „Hadash“ ir „Taal“ aljanso, – dviejų valstybių sprendimo įgyvendinimas, lygybės tarp Izraelio žydų ir Izraelio arabų užtikrinimas, palestiniečių pabėgėlių klausimo sprendimas. Referuodama į kontraversišką Benjamino Netanyahu pasisakymą prieš 2015 m. rinkimus, jog „arabai būriais vyksta balsuoti“, „Hadash“ – „Taal“ savo šūkiu pasirinko frazę „Masiškai vykstame balsuoti“. Šiai partijų sąjungai Knesete prognozuojamos 7–8 vietos.
„Ichud Miflagot HaYamin“ (liet. Dešiniųjų partijų sąjunga) – 2019 m. rinkimams suformuotas blokas iš partijų „HaBayit HaYehudi“ (liet. Žydų namai, vad. Rafi Peretzas), „HaIchud HaLeumi“ (liet. Nacionalinė sąjunga, vad. Bezalelis Smotrichas) ir ultradešiniųjų „Otzma Yehudit“ (liet. Žydiška galia, vad. Michaelis Ben Ari).
Pastaroji partija – 1994 m. dėl rasizmo uždraustos ir teroristine paskelbtos partijos „Kach“ ideologijos ir tradicijų sekėja, pasisakanti už Izraelio suverenitetą visose teritorijose, atitekusiose Izraeliui Šešių dienų karo metu, Izraeliui nelojalių arabų išsiuntimą iš šalies, žydų imigracijos skatinimą ir nacionalinio-religinio švietimo stiprinimą. Partijos šūkis – „Įsipareigoję daugiau“.
Likus trims savaitėms iki rinkimų, Izraelio Aukščiausiasis Teismas uždraudė rasistiniais pasisakymais pagarsėjusiam partijos lyderiui Michaeliui Ben Ari kandidatuoti, tad vieninteliu šios partijos atstovu rinkimuose liko Ben Ari bendražygis, advokatas Itamaras Ben Gvir. Dešiniųjų partijų sąjungai prognozuojamos 5–8 vietos Knesete.
Partijai ,,HaYamin HeHadash“ (liet. Naujoji dešinė), suformuotai 2018-ųjų pabaigoje, vadovauja du pastarosios Netanyahu vyriausybės ministrai: teisingumo ministrė Ayelet Shaked ir švietimo bei diasporos reikalų ministras Naftali Bennettas, prieš tai pasitraukę iš kitos dešiniosios partijos „HaBayit HaYehudi”.
,,HaYamin HeHadash” siekia suburti ir paskatinti bendradarbiauti sekuliarius ir religingus žydus. Ši partija oponuoja dviejų valstybių sprendimui ir siūlo aneksuoti Vakarų kranto C zoną, kurioje gausu Izraelio nausėdijų. Partijos šūkis – ,,Ayelet nugalės Aukščiausiąjį Teismą, o Bennettas įveiks ,,Hamas”.
Kitaip tariant, ,,HaYemin HeHadash” siekia pakeisti teisėjų skyrimo sistemą ir sumažinti Aukščiausiojo Teismo galias sprendžiant saugumo klausimus, kad neliktų jokių kliūčių sutriuškinti teroristinę organizaciją „Hamas“ ir kitus Izraelio priešus. „HaYamin HeHadash“ prognozuojamos 5–6 vietos Knesete.
,,Meretz” (liet. Ryžtas) – kairioji socialdemokratų partija, suformuota 1997 m. susijungus partijoms ,,Ratz”, ,,Mapam” ir ,,Shinui” („Meretz“ taip pat yra „Mapam“ ir „Ratz“ akronimas). Vienas pagrindinių partijos politinių tikslų – taikos derybos su palestiniečiais siekiant dviejų valstybių sprendimo.
Kovo pradžioje „Meretz“ lyderė Tamar Zandberg susitiko su Palestinos Autonomijos prezidentu Mahmoudu Abbasu aptarti tokių derybų galimybių, tuo išsiskirdama iš kitų rinkimų kandidatų. Zandberg taip pat pabrėžia būtinybę sustabdyti Izraelio nausėdijų statybas Vakarų krante.
Sprendžiant vidinius Izraelio klausimus ,,Meretz” pasisako už Izraelio arabų, moterų ir kitų pažeidžiamų visuomenės grupių lygių galimybių užtikrinimą, socialinės atskirties mažinimą, religijos atskyrimą nuo valstybės (partija siekia įteisinti civilinės santuokos galimybę, užtikrinti viešąjį transportą per šabą). „Meretz” rinkiminis šūkis – ,,Be ,,Meretz” valdžioje nebus esminių pokyčių”. Partijai prognozuojamos 4–6 vietos Knesete.
,,Zehut” (liet. Tapatybė) buvo įkurta 2015 m. kaip nacionalistinė libertarinė partija, pabrėžianti žydų tapatybės puoselėjimą ir asmeninės laisvės užtikrinimą. „Zehut“ palaiko Izraelio suvereniteto Vakarų Krante idėją, o vietinei palestiniečių populiacijai siūlytų emigraciją, rezidentinę teisę arba pilietybę (kandidatui išreiškus norą tarnauti Izraelio kariuomenėje ir praėjus saugumo patikrą).
Dėl saugumo ir gynybos sumetimų partija ketina sušvelninti taisykles, leidžiančias izraeliečiams įsigyti ginklą. Laimėjusi rinkimus ,,Zehut” taip pat siektų Izraelio nepriklausomybės nuo JAV saugumo (pvz. paramos ginklais) ir kitais klausimais. Partijos lyderis Moshe Feiglinas teigia, kad, skirtingai nei privatus sektorius, valstybinės institucijos turėtų funkcionuoti atsižvelgdamos į halachą – žydų religinę teisę.
Tuo pat metu valstybė turėtų kuo mažiau kištis į piliečių asmeninį gyvenimą. Partijos rinkiminis šūkis ,,Nutraukime okupaciją” atsiskleidžia netikėta, kiek provokatyvia reikšme – pasak „Zehut“, žydų teritorijos yra okupuotos arabų. Partijai prognozuojamos 4–6 vietos Knesete.
„Kulanu“ (liet. Mes visi) – 2014 m. įkurta centro-dešinės partija, kurios lyderis Moshe Kahlonas anksčiau buvo „Likud“ narys ir komunikacijos ministras, tuomet pelnęs izraeliečių palankumą dėl sumažintų mobiliojo ryšio kainų.
Partijos programoje daug dėmesio skiriama socioekonominiams klausimams (pragyvenimo kaštams, kovai su korupcija ir socialine nelygybe). Moshe Kahlonas teigia, kad jo partija yra Menachemo Begino laikų „Likud“ tradicijos sekėja. Garsųjį „Likud“ lyderį Menachemą Beginą pamatysite ir „Kulanu“ rinkiminiuose plakatuose.
Partijos šūkis – „Kulanu. Blaiviai mąstanti dešinė“. Jai prognozuojamos 4–5 vietos Knesete, nors, kai kurių apklausų duomenimis, „Kulanu“ gali ir neperžengti rinkiminio slenksčio.
„Yisrael Beitenu“ (liet. Izraelis – mūsų namai) – 1999 m. įkurta sekuliari dešinės partija, pirmiausia atstovavusi naujiems imigrantams iš buvusios Sovietų Sąjungos (partijos steigėjas ir lyderis Avigdoras Liebermanas pats yra repatriantas iš Moldovos).
Pastarojoje vyriausybėje jis ėjo gynybos ministro pareigas, tačiau 2018 m. pabaigoje atsistatydino, taip išreikšdamas nepritarimą paliauboms su teroristine organizacija „Hamas“. Nors ir laikydamasis griežto nacionalistinio požiūrio į konfliktą su palestiniečiais, politikas yra pasisakęs už teritorinius mainus siekiant dviejų valstybių sprendimo.
Užsienio politikoje Avigdoras Liebermanas garsėja kaip Vladimiro Putino gerbėjas ir rėmėjas, ne kartą išreiškęs pritarimą Vakaruose kritiškai vertinamiems Rusijos veiksmams tarptautinėje arenoje. Skirtingai nei kitos dešiniosios partijos, „Yisrael Beitenu“ laikosi sekuliaraus požiūrio religijos vs. pasaulietiškumo klausimais.
Partiją ne kartą krėtė korupcijos skandalai; nors Liebermanas buvo išteisintas, kiti su partija susiję asmenys nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis. „Yisrael Beitenu“ šūkis – „Liebermanas yra nepaveikiamas“. Partijai prognozuojamos 4 vietos Knesete, nors, kai kurių apklausų duomenimis, „Yisrael Beitenu“ gali neperžengti rinkiminio slenksčio ir visai nepatekti į Izraelio parlamentą.
„Yahadut HaTorah“ (liet. Toros judaizmas) – dviejų ultraortodoksinių partijų blokas, atstovaujantis itin religingų žydų interesus religinio švietimo, socialinės gerovės, atleidimo nuo tarnybos kariuomenėje (studijuojant ješivoje) ir kitais klausimais. Bloką sudaro dvi partijos – chasidiškoji „Agudat Israel“ ir litvakiška „Degel HaTorah“.
„Yahadut HaTorah“ deda pastangas, kad būtų išlaikytas ar net sustiprintas religijos vaidmuo valstybėje, ypač jos viešojoje sferoje. Vienas aktualių klausimų – veiklos ribojimai per šabą. Štai 2017 m. vienas iš partijos lyderių ir buvęs sveikatos ministras Yaakovas Litzmanas atsistatydino iš užimamų pareigų, šį poelgį motyvuodamas nepritarimu tuo metu vykusiems geležinkelio tvarkymo darbams per šabą.
Siekiant užtikrinti pakankamą valdančiųjų koalicijų narių skaičių ir stabilumą, ultraortodoksinės partijos, kaip kad „Yahadut HaTorah“, neretai yra kviečiamos prisijungti formuojant koalicijas, ypač dešiniąsias. „Yahadut HaTorah“ prognozuojamos 6–7 vietos Knesete.
„Shas“ (liet. Pagal Torą gyvenantys sefardai) – partija, atstovaujanti sefardų kilmės ultraortodoksams (sefardai – XV a. pabaigoje iš Ispanijos ir Portugalijos ištremtų žydų palikuonys; jų religiniai ritualai šiek tiek skiriasi nuo žydų aškenazių, kilusių iš Centrinės ir Rytų Europos).
Partijos lyderis – Aryeh Makhloufas Deri, kurio politinė karjera buvo nutrūkusi 2000 m., kai politikas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme dėl kyšininkavimo ir kitų susijusių nusikaltimų, padarytų einant Vidaus reikalų ministro pareigas.
Anksčiau laiko paleistas į laisvę dėl gero elgesio, jis sugebėjo sugrįžti į didžiąją politiką ir net susigrąžinti ministro postą: pastarojoje Netanyahu vyriausybėje Deri vėl užėmė Vidaus reikalų ministro pareigas, jam buvo pavaldi ir Negevo ir Galilėjos vystymo ministerija. „Shas“ siekia stiprinti tradicinę žydų sefardų bendruomenę, jos prestižą Izraelyje, religinį švietimą ir religijos vaidmenį visuomenėje, užtikrinti socialinį teisingumą.
Partijos šūkis – „Prisimename Maraną, balsuojame už Shas“ („Maran“ – pagarbus kreipinys į itin pasižymėjusius rabinus. Taip vadintas Vyriausiasis sefardų rabinas Izraelyje Ovadia Yosefas, šias pareigas užėmęs 1973–1983 m.). Partijai prognozuojamos 4–6 vietos Knesete.
,,Raam” – ,,Balad” – tai dviejų arabų partijų sąjunga, suformuota 2019 m. pradžioje, siekiant padidinti tikimybę joms peržengti rinkiminį slenkstį. Ankstesniuose rinkimuose abi partijos kandidatavo kaip nebeegzistuojančio „Jungtinio sąrašo“ narės.
,,Raam” (liet. Jungtinis arabų sąrašas), vadovaujama Mansouro Abbaso, pasisako už Palestinos valstybės su sostine Jeruzale įkūrimą, skatina baigti Vakarų Kranto okupaciją ir iškeldinti ten esančias nausėdijas, išlaisvinti palestiniečių kalinius. Partija gina palestiniečių pabėgėlių grįžimo teisę ir siekia, kad Izraelio arabai būtų pripažinti nacionaline mažuma.
Panaši ir ,,Balad” (liet. Nacionalinė demokratinė asamblėja), vadovaujamos Mtaneso Shehadeh‘o, vizija, tačiau kaip sekuliari ultrakairioji partija „Balad“ papildomai siekia valstybės ir religijos atskirties bei atsisako pripažinti Izraelio valstybines institucijas kaip sionistines. Jei ,,Raam” – ,,Balad” sąjunga peržengs rinkimų slenkstį, jai prognozuojamos 4–5 vietos Knesete.
Izraelis po balandžio 9-osios
Kova tarp dviejų rinkimų lyderių – dešiniųjų ,,Likud” ir centristų ,,Kachol Lavan” – yra beveik lygiavertė: pagal naujausių rinkėjų apklausų duomenis abi partijos gautų po maždaug pusę Kneseto daugumai užtikrinti reikalingų mandatų.
Nors ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu nenutrūkstamai vadovauja šaliai pastaruosius dešimt metų ir yra subūręs nemažą rėmėjų ratą, generalinio atornėjaus ketinimas jam pareikšti įtarimus dėl korupcijos gali paskatinti dalį elektorato palaikyti kitas partijas.
Tuo tarpu į ,,Kachol Lavan” aljansą susibūrę buvę Izraelio kariuomenės vadai kelia pasitikėjimą saugumo klausimais (pagal 2017 m. Izraelio demokratijos instituto atliktą apklausą, IDF pasikliauja net 81 proc. izraeliečių), tačiau stokoja patirties politikoje.
Iš abiejų partijų lyderių didesnę tikimybę suformuoti stabilią koaliciją turi Benjaminas Netanyahu, tačiau Benny Gantzas teigia svarstysiantis bendradarbiavimą su bet kuria sionistine žydų partija, kas sufleruoja apie galimą jungtinę dešinės-centro (Netanyahu, Gantzo ir kt.) koaliciją. Jos atveju saugumo iššūkiai, užsienio politika ir socioekonominiai klausimai vyriausybės darbotvarkėje išliktų prioritetiniai, nustelbdami poreikį derybų keliu siekti Izraelio-palestiniečių konflikto sprendimo.
Živilė Avital Juonytė – Izraelio visuomenės ir politikos specialistė, Jeruzalės Hebrajų universiteto magistrė, knygos „Izraelis ir jo žmonės“ autorė.
Monika Žulytė – Artimųjų Rytų studijų bakalaurantė Tel Avivo universitete.
