Pasaulyje

2019.03.27 14:50

„The Economist“: Lietuva pagaliau pradėjo rodyti pagarbą nužudytiems žydams

LRT.lt2019.03.27 14:50

Šeduvoje, Radviliškio rajone, statomas litvakų miestelių istorijos, kultūros bei atminimo muziejus „Dingęs Štetlas“, kuris turėtų duris atverti 2020 metais. Į tai dėmesį atkreipė ir žurnalas „The Economist“.

Šeduvos žydų istorija išties skausminga. Nei vieno jų nebėra tarp gyvųjų. Nors dalis jų mirė sava mirtimi, kiti buvo suvaryti į getą gretimame kaimelyje ir 1941 m. rugpjūtį tūkstančiai jų buvo sušaudyti miškuose pačių lietuvių, vykdžiusių vokiečių okupantų nurodymus. Jų kūnai vėliau buvo sumesti į masines kapavietes ir užkasti.

Dabar šimtmečius Šeduvoje gyvenusių žydų istorijos pėdsakų beveik nelikę – nebėra miesto sinagogų, senojo štetlo aikštės, kurioje prekiaudavo ir diskutuodavo žydų meistrai. Dar visai neseniai ir žydų kapinės buvo apleitos ir neprižiūrimos, tačiau, kaip rašo „The Economist“, dabar viskas keičiasi į gera: senieji antkapiai ištiesinti ir atstatyti, vis dar įskaitomi ant jų užrašyti vardai kruopščiai dokumentuoti. O aplinkiniuose miškuose esančiose trijose masinėse kapavietėse, kurios mena praeities žiaurumus, pastatyti nauji memorialai.

Tačiau naujuoju muziejumi siekiama kalbėti ne tik apie Holokaustą, bet ir pristatyti tai, kas buvo prarasta, kai Lietuvoje buvo sunaikinti štetlai – norima atskleisti, kaip žydai gyveno.

Apie šešis amžius iki 1941 metų Lietuva buvo žydų civilizacijos ir švietimo centras. Vilnius garsėjo kaip „Šiaurės Jeruzalė“, kurioje gyveno ir rašė rabinas Elijas Ben Saliamonas Zalmanas, labiau žinomas kaip „Vilniaus Gaonas“. O už didžiųjų miestų, štetluose, virė gyvenimas.

Straipsnyje pabrėžiama, kad memorialas Šeduvoje nėra statomas valstybės lėšomis, nors ministras pirmininkas ir kiti pareigūnai dalyvavo gegužę vykusioje jo statybų pradžios ceremonijoje. Projektą iniciavo Šeduvo žydų memorialinis fondas, kuris siekia priminti apie žydų gyvenimą tipiniame štetle. „Teliko tik fragmentai“, – „The Economist“ teigė fondo įkūrėjas Sergejus Kanovičius, Lietuvos žydas, kuris vėliau emigravo į Izraelį.

Problema išlieka

Kaip rašo „The Economist“, antisemitizmas Lietuvoje vis dar yra gana plačiai paplitęs. Pagal 2015 metais „Pew“ daryta apklausą, pusė lietuvių pareiškė, kad nenorėtų priimti žydiškos kilmės asmens į savo šeimą. Beveik ketvirtadalis tvirtino, kad nebūtų patenkinti, jei žydai būtų jų kaimynai. „Nacionalistai mėgsta kalbėti apie lietuvių kovas su rusais ir lenkais, tačiau nelinkę aptarinėti savo tėvynainių, kurie bendradarbiavo su naciais“, - rašoma straipsnyje.

Dėl sudėtingos praeities pati Lietuva neretai įvardinama kaip žydų kapinės: iš 250 tūkst. žydų, gyvenusių Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą, 90 proc. buvo nužudyti – tai bene didžiausias procentas visoje Europoje.