Belaukiant keturšalių Minsko derybų rezultatų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius sukonstravo keturis galimus Vakarų ir Rusijos santykių scenarijus, kuriuose esminę vietą užima Ukraina.
Belaukiant keturšalių Minsko derybų rezultatų, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius prognozuoja keturis galimus Vakarų ir Rusijos santykių scenarijus, kuriuose esminę vietą užima Ukraina.
„Belaukiant Minsko derybų, neišvengiamai kyla klausimas, kokių rezultatų tikėtis. Tačiau reikia prognozuoti ne tik artimiausią ateitį, bet ir ilgalaikius procesus. Tokioms prognozėms gerai tinka vadinamas „scenarijų“ modelis, kurį ir pabandžiau panaudoti",– socialiniame tinkle rašė A. Kubilius.
Politikas teigia neaprašęs tik juodžiausio – karo – scenarijaus.
1 scenarijus: „Vakarų minkštumas“
Vakarai neduoda Ukrainai ginklų, tik didina sankcijas, panašias į galiojančias dabar. Rusija didina savo karinę intervenciją į Donecką, pamažu stumia Ukrainos kariuomenę iš šio regiono: iš pradžių sukuria koridorių į Krymą, dar po metų jau valdo visą „Novorosiją" nuo Charkovo iki Odesos.
Ukrainoje pamažu įsvyrauja nusivylimas, apatija ir suvokimas, kad Vakarai juos išdavė ilgam. Šių metų rudenį vykstančiuose vietiniuose rinkimuose sėkmingai pasirodo įvairios populistinės ir oligarchų sukurtos partijos. Po metų vykstančiuose neeiliniuose Rados rinkimuose ukrainiečiai nebebalsuoja už Petro Porošenkos ir Arsenijaus Jaceniuko partijas, daugumą įgyja tie patys populistai.
 |
| Opozicijos lyderis Andrius Kubilius. V. Skaraičio (BFL) nuotr. |
Po metų Vladimiras Putinas švenčia pergalę „Novorosijoje“, Vakarai palieka galioti sankcijas ir jas didina iki „Irano sankcijų“ lygmens: Rusijos ekonomika eina vis prastyn, V. Putino reitingai dėl to pradeda kristi, jis ieško naujų agresijos taikinių, toliau skatina didžiarusiškąjį nacionalizmą.
Rusijos viduje stiprėjančios nusivylimo nuotaikos tampa nuolatinių konfliktų Maskvoje priežastimi, kai į priešingas konflikto puses stoja rusų nacionalistai ir vidiniai imigrantai, į Maskvą atvykę iš Šiaurės Kaukazo ar Centrinės Azijos kraštų.
Po 5 metų, tęsiantis Vakarų sankcijoms, Rusijos viduje prasideda kruvini nacionalistiniai ir tarpetniniai konfliktai. Atskiruose regionuose atsiranda separatistiniai judėjimai. Rusijos perspektyva darosi vis labiau miglota.
2 scenarijus: „Ginklų varžybos“
JAV pradeda tiekti ginklus Ukrainos kariuomenei. Ukrainos kariuomenė pasiekia keletą reikšmingų pergalių Rytų Ukrainoje, tačiau Donecko ir Luhansko atsiimti nepajėgia.
Rusija nedelsiant ima tiekti dar daugiau ginklų ir karių į Donecką. Ukrainos kariuomenė tokio Rusijos spaudimo nebeatlaiko, todėl prašo Vakarų didesnės karinės paramos ir ją gauna. Rusija atsako dar didesne parama saviems, į ką Vakarai taip pat atsako tuo pačiu.
Galų gale Rusija pasiunčia savo reguliariąją kariuomenę ir aviaciją, į ką Vakarai nėra parengę adekvataus atsako, todėl Rusijos kariuomenė ima artėti prie Kijevo.
Ka tai atsitinka, Vakarai taip pat imasi tiesioginių karinių veiksmų Ukrainos erdvėje, užtikrindami neskraidymo zoną virš Ukrainos.
Galiausiai Vakarai imasi griežčiausių ekonominių sankcijų prieš Rusiją – naftos ir dujų embargo, Rusija išjungiama iš SWIFT atsiskaitymų sistemos. Rusijos ekonomika staiga sustoja. V. Putino režimas žlunga.
3 scenarijus. „Merkel–Hollande'o respublika“
Po visų derybų ir tariamų paliaubų, galų gale nusistovi dar vienas įšaldytas konfliktas, su dabar užimtomis Donecko ir Luhansko teritorijomis.
Taip gimsta „Merkel–Hollande'o nepriklausoma respublika“, įsivyrauja tariama taika, tačiau Ukrainoje plinta teroristiniai išpuoliai, auga žmonių nepasitenkinimas.
Po ilgų ir kruvinų protesto demonstracijų Kijeve, kurias slapta finansuoja Rusijos specialiosios tarnybos, Rada sutinka su III Maidano reikalavimu ir skelbia pirmalaikius rinkimus.
Rinkimuose žmonės balsuoja prieš P. Porošenkos–A. Jaceniuko valdžią, rinkimus laimi populistų–oligarchų blokas, kuris paskelbia, kad karas buvo P. Porošenkos klaida ir kad su Rusija reikia tartis dėl taikos.
Rusija su tuo sutinka, Vakarai atšaukia sankcijas, Ukraina įšaldo ES Asociacijos sutarties įgyvendinimą, nes to tariamai neatlaiko nuo karo nusilpusi Ukrainos ekonomika. Ukraina pamažu sugrįžta į Rusijos įtakos sferą.
V. Putinas išlieka valdžioje iki pat 2040 m., kol jam sukanka 85-eri. Per tą laiką Rusija darosi vis uždaresnė, ekonomika smunka, tačiau Kremliui užtenka galios užgniaužti bet kokius vidinius neramumus. Per tą laiką V. Putinas į savo glėbį susigrąžina Gruziją ir Azerbaidžaną bei įtvirtina sau palankias valdžias Baltijos valstybėse.
4 scenarijus: „Taikus kumštis“
Minske dėl nieko nesusitariama. Barackas Obama atsisako tiekti ginklus Ukrainos kariuomenei. Rusijos remiamos pajėgos per kruvinus mūšius užima Debalcevę ir Mariupolį. Šimtai civilių žūsta šiuose mūšiuose.
Ukraina prašo paramos, Vakaruose kyla protesto ir solidarumo su Ukraina demonstracijos. B. Obama, spaudžiamas Kongreso, nedvejodamas priima sprendimą Rusiją išjungti iš tarptautinės atsiskaitymų SWIFT sistemos, ir pradeda rengti naftos ir dujų embargo sankcijas.
Rusijos ekonomika stoja. V. Putinas įtūžęs grasina atsaku. Vakarai priima tarptautinės teisės sprendimą, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje yra karinė agresija, Slobodano Miloševičiaus pavyzdžiu V. Putinui pradedamas rengti tarptautinis Hagos tribunolas.
Maskvoje įvyksta tylus oligarchų perversmas, nušalinant V. Putiną, tarpiniu lyderiu pakviečiamas tapti Michailas Chodorkovskis, kuris paskelbia, kad stabdo Rusijos agresiją Rytu Ukrainoje, tačiau dėl Krymo nieko nesako.
Vakarai Ukrainai suteikia didžiulę finansinę paramą. Rusijoje rengiami neeiliniai Rados rinkimai, kuriuose sėkmingai pasirodo „taikiais nacionalistais“ pasivadinusi partija. Nemažai balsų gauna ir komunistai.
