Pasaulyje

2019.03.26 19:26

Karių pilni Rusijos lėktuvai ir JAV perspėjimai – kuo baigsis krizė Venesueloje?

LRT.lt2019.03.26 19:26

Savaitgalį Venesuelos sostinės Karakaso oro uoste nusileido du Rusijos lėktuvai, atgabenę apie 100 karių. Tokiu žingsniu Maskva pademonstravo paramą prezidentui Nicolasui Maduro ir metė iššūkį Vašingtonui, kuris siekia pakeisti režimą. Reaguodamos į provokaciją, JAV pareiškė, kad nesėdės rankų sudėjusios, tačiau kyla klausimas, ar Vašingtonas dar turi neišnaudotų spaudimo galimybių. O gal Venesueloje pasikartos Sirijos scenarijus, kai, nepaisant didėjančio visuomenės nepasitenkinimo autoritariniu šalies vadovu, šis išsilaikys valdžioje, nes jį globoja draugiška Rusijos ranka?

Pasak Rusijos žiniasklaidos, delegacija, kurią sudaro 100 kareivių ir kariuomenės pareigūnų, atvyko teikti technines konsultacijas dėl ginklų, kuriuos Venesuela neseniai nusipirko iš Maskvos. Vienas iš lėktuvų taip pat gabeno 35 tonas krovinio, kurio turinys kol kas nėra aiškus.

Pastaraisiais mėnesiais dėl intensyvėjančių sankcijų N. Maduro tarptautinėje erdvėje yra vis labiau izoliuojamas, tačiau nerodo jokių ženklų, kad rengtųsi pasitraukti iš posto. O Vakarų valstybės, regis, jau išnaudojo visas spaudimo galimybes. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, gausėjant pranešimų apie didėjantį nepasitenkinimą tarp žemesnio rango kareivių, kurie patiria tokius pačius ekonominius sunkumus kaip ir kiti šalies gyventojai, rusų atvykimas gali suteikti N. Maduro labai reikalingos paramos.

Venesuelos vadovas pastiprinimo sulaukė įtemptu metu, nes gyventojų neviltis dėl susiklosčiusios situacijos apdiėjo dar labiau, kai pirmadienį ir vėl dingo elektra daugiau nei pusėje iš 23 šalies valstijų. Dėl to Karakase nustojo veikti metro ir tūkstančiai gyventojų buvo priversti keliauti pėsčiomis. Daugelyje vietų taip pat nutrūko vandens tiekimas. Kiek anksčiau šį mėnesį nemaža dalis Venesuelos be elektros praleido beveik savaitę, o tai dar labiau nualino ir taip ekonominį sunkmetį išgyvenančius šalies gyventojus.

JAV grasinimai

Kaip rašo CNN, gilėjanti krizė Venesueloje ima priminti Šaltojo karo laikų konfrontaciją: Kremlius visomis išgalėmis palaiko N. Maduro, o Vašingtonas remia laikinuoju prezidentu pasiskelbusį Nacionalinės Asamblėjos pirmininką Juaną Guaido. Todėl nenuostabu, kad rusų karių atvykimas neliko nepastebėtas Vašingtono.

JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo pirmadienį perspėjo Rusiją, kad Vašingtonas į Maskvos elgesį nepažiūrės pro pirštus. Kalbėdamasis telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, M. Pompeo pareiškė, kad „Jungtinės Valstijos ir regiono šalys nesedės sudėjusios rankų, Rusijai aštrinant įtampą Venesueloje“.

Pasak JAV valstybės sekretoriaus, Rusijos pajėgų stiprinimas tik prisideda prie politinės krizės Venesueloje gilinimo. „Tebesitęsiantis Rusijos karių įtraukimas, siekiant paremti neteisėtą Nicolas Maduro režimą Venesueloje, gali prailginti Venesuelos žmonių, daugiausia palaikančių laikinąjį prezidentą Juaną Guaido, kančias“, – pareiškė M. Pompeo, paragindamas Maskvą „nutraukti nekonstruktyvų elgesį“.

Aštrių žodžių nepagailėjo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas. „Jungtinės Valstijos netoleruos priešiškų karinių galybių kišimosi į Vakarų pusrutulio bendrus demokratijos, saugumo ir įstatymų viršenybės siekius. Venesuelos kariuomenė turi palaikyti Venesuelos žmones“, – „Twitter“ žinutėje teigė J. Boltonas.

Pareigūnas pridūrė, kad Jungtinės Valstijos „siunčia maisto ir vaistų, kad padėtų Venesuelos žmonėms. Užuot siuntusi branduolinius ginklus galinčius nešti bombonešius ir specialiąsias pajėgas korumpuotam diktatoriui paremti, Rusija turėtų dirbti su tarptautine bendruomene, kad palaikytų Venesuelos žmones“. Minimus bombonešius „Tu-160“ Rusija į Venesuelą atsiuntė praeitų metų gruodį. Šalys tuomet taip pat rengė bendras karines pratybas.

Kaip teigia „The Wall Street Journal“ kalbinta sveikatos klinikos darbuotoja Yulenis Perez, Rusijos karinė parama yra ženklas, kad politinė aklavietė ir gilėjanti humanitarinė krizė tęsis ir toliau.

„Nemanau, kad greitu metu atsikratysime šios diktatūros, – teigė 54 metų moteris, turinti du sūnus, kurių vienas, kaip ir keli milijonai jo tautiečių, pabėgo į kaimyninę Kolumbiją. – Maniau, kad šie žmonės kris jau vasarį. Tačiau problema ta, kad ši diktatūra yra stipresnė, nei mes manėme.“

Rusija turi ką prarasti

Sausio mėnesį laikinuoju prezidentu pasiskelbęs J. Guaido daugeliui venesueliečių suteikė vilčių, kad greitu metu situacija šalyje keisis. Nuo to laiko jį teisėtu Venesuelos vadovu pripažino per 50 valstybių, tarp jų ir Lietuva. Tačiau nepaisant milžiniškų demonstracijų ir dėl JAV sankcijų valstybinei naftos įmonei labai apribotų vyriausybės lėšų, N. Maduro, remiamas lojalių karininkų, vis dar laikosi.

N. Maduro yra apkaltinęs J. Guaido, kad jis kartu su „JAV imperialistų“ pagalba bando įvykdyti perversmą. Panašias gaidas galima išgirsti ir Kremliaus pasisakymuose. Maskva teigė, kad J. Guaido „neteisėtai bando užimti valdžią“ su Vašingtono pagalba, ir prisiekė padaryti „viską, ko reikia“, kad palaikytų N. Maduro.

Kaip portalui „Al Jazeera“ teigė Rusijos politikos profesorius iš Londono universiteto koledžo Pete`as Duncanas, „santykių nutrūkimas su Venesuela būtų didžiulis smūgis Rusijai. Putinas padarys viską, ką galės, kad išvengtų režimo pasikeitimo.“

Nuo praeito amžiaus dešimto dešimtmečio Rusija Lotynų Amerikoje dairėsi verslo galimybių. Venesuelą valdant N. Maduro pirmtakui Hugo Chavezui, Rusija tapo viena stipriausių šalies sąjungininkių ir santykius stiprino, sudarydama sandorius dėl naftos ir ginklų pardavimo.

Rusijos naftos koncernas „Rosneft“ yra vienas pagrindinių N. Maduro režimo rėmėjų. Nuo 2014 m. „Rosneft“ Venesuelos valstybinei naftos bendrovei „Petroleos de Venezuela S.A.“ (PDVSA) avansu mokėdavo už naftą ir naftos produktus, o sumokėtos lėšos siekė 6,5 mlrd. dolerių. Tiesa, šių metų sausį buvo pranešta, kad ši skola sumažėjo iki 2,3 mlrd. dolerių.

Be ekonominių interesų, Rusija turi ir kitų priežasčių remti N. Maduro. Pasak „Al Jazeera“ kalbinto užsienio politikos eksperto iš Kolumbijos Icesi universiteto Vladimiro Rouvinskio, Kremlius į Venesuelą žiūri kaip į Vašingtono įtakos zoną, panašiai kaip Ukrainą laiko savo įtakos zona arba, kaip ji vadina, „artimuoju užsieniu“.

„Rusija nori bent simboliškai dalyvauti Lotynų Amerikoje, taip atsilygindama už tai, ką ji laiko JAV kišimusi jos į artimąjį užsienį“, – teigė V. Rouvinskis.

Su tuo sutinka ir CNN kalbintas Andrew Weissas iš Karnegio tarptautinės taikos fondo, teigdamas, kad Rusija remia N. Maduro, kad parodytų savo pasaulinę įtaką. „Viena didelė gija sieja visą Rusijos elgesį Lotynų Amerikoje – tai noras suerzinti Jungtines Valstijes ir parodyti, kad Rusijos įtaka yra iš tikrųjų didelė.“ Pasak jo, tai Maskvos būdas pasakyti: „Galim kelti bėdų Amerikos pašonėj.“

Daug vilčių neturi

Nors JAV prezidentas D. Trumpas nėra atmetęs karinės intervencijos į Venesuelą galimybės, tačiau kai kurių ekspertų teigimu, vargu, ar toks scenarijus yra realistinis.

Pasak „The Wall Street Journal“ kalbinto tyrimų instituto „Wilsom Center“ atstovo Fernando Cutzo, po sausį įvestų sankcijų Venesuelos valstybinei naftos įmonei PDSVA, JAV neturi daug įrankių, kuriuos galėtų panaudoti prieš N. Maduro, nes Vašingtono sąjungininkai regione nepalaiko karinės intervencijos.

F. Cutzas yra įsitikinęs, kad JAV išlaikys griežtą retoriką, tačiau „deja, manau, kad tai tebus tuščia retorika“.

Nepaisant to, kad šių metų sausį metęs tiesioginį iššūkį N. Maduro J. Guaido sulaukė tarptautinės paramos, jo pastangos į šalį iš užsienio atgabenti humanitarinės pagalbos ir įtikinti ginkluotųjų pajėgų narius stoti į jo pusę nebuvo sėkmingos.

Negana to, praeitą savaitę N. Maduro administracija sulaikė J. Guaido pagrindinį patarėją Roberto Marrero dėl kaltinimų terorizmu ir sąmokslo prieš vyriausybę rengimu. Pasak analitikų, vyriausybė išbando šiuos klausimus kaip galimą pagrindą vėlesniam J. Guaido areštui.

Po R. Marrero arešto JAV vyriausybė įvedė sankcijas valstybiniam Venesuelos bankui. O pirmadienį Vašingtono pareigūnai, išreiškę nerimą dėl rusų karių atvykimo, įspėjo, kad N. Maduro administracijos laukia daugiau baudžiamųjų veiksmų.

„Tai tiesioginis iššūkis mūsų nacionaliniams interesams, kuris kelia tiesioginę grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui“, – reaguodamas į rusų karių dislokavimą „Twitter“ parašė Floridos senatorius Marco Rubio, kuris garsiai pasisako už griežtesnius veiksmus prieš N. Maduro.

Iš Venesuelos 2017 metais į JAV pabėgęs politikas Davidas Smolanksy mano, kad N. Maduro priešininkai vis dar gali daryti spaudimą kairiųjų pažiūrų lyderiui, regdami demonstracijas, o J. Guaido sąjungininkai užsienyje sanckijomis bausti visus asmenis ir įmones, kurios ir toliau bendradarbiauja su režimu.

Bet nemažai venesueliečių – tokių kaip „The Wall Street Journal“ kalbintas 33 metų Karakaso taksi vairuotojas Omaras Castro, kuriam sunku dorotis su maisto trūkumu ir hiperinfliacija – praranda viltį, nes mano, kad N. Maduro visgi greitu metu suims J. Guaido.

„Tikrai neramu, nes Guaido buvo vienintelis sprendimas, kurį matėme, – teigė O. Castro. – Tačiau akivazidu, kad situaciją kontroliuoja Maduro, o ne jis. Žmonėms nebelieka nieko kito kaip tik emigruoti.“