Pasaulyje

2019.03.26 14:35

Europos Parlamentas nusprendė, kad nebereikės sukioti laikrodžių

LRT.lt, BNS 2019.03.26 14:35

Europos Parlamentas antradienį pritarė pasiūlymui leisti šalims narėms atsisakyti laiko sukiojimo pavasarį ir rudenį.

Pagal pasiūlytą direktyvą, Europos Sąjungos narės galės nuo 2021 metų pačios nuspręsti, ar persukinės laiką viena valanda paskutinį kovo ir spalio sekmadienį. Už pasiiūlymą balsavo 410 europarlamentarų, prieš 192.

Pasiūlymą atsisakyti laiko sukiojimo pernai pateikė Europos Komisija, remdamasi visuomenės apklausos rezultatais, parodžiusiais, kad 84 proc. europiečių norėtų atsisakyti laikrodžių sukiojimo.

ES šalys dėl laiko sukiojimo atšaukimo dar turi susitarti. Todėl parlamentarai taip pat reikalauja, jog šalys tarpusavyje suderintų pozicijas, pavyzdžiui, kad nebūtų neigiamo poveikio vidus rinkai.

Pagal EP priimtą direktyvą, valstybės, norinčios visus metus gyventi vasaros laiku, paskutinį kartą laikrodžių rodykles pasuks valanda į priekį 2021 metų kovą. Šalys, norinčios visus metus pasilikti žiemos laiką, laikrodžius pasuks valanda atgal 2021 metų paskutinį spalio sekmadienį.

Europos Sąjungos šalys ėmė derinti laiko sukiojimą 1980 metais, siekdamos sumažinti skirtingų praktikų neigiamą poveikį bendrai rinkai, ypač transporto ir komunikacijos srityse.

Laikrodžių pasukimą viena valanda rudenį ir pavasarį pirmoji įvedė Vokietija 1916 metais, siekdama geriau išnaudoti natūralią šviesą ir taupyti energiją Pirmojo pasaulinio karo metu. Kitos Europos šalys netrukus pasekė jos pavyzdžiu.

Daug valstybių narių laiką ėmė kaitalioti per 8-ojo dešimtmečio naftos krizę, taip bandydamos taupyti energiją. Nuo 1996-ųjų visos ES šalys vienu metu keičia savo laiką du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – persuka laikrodžių rodykles viena valanda.

2017 metais EK paskelbta ataskaita teigia, kad laiko sukiojimas naudingas transporto pramonei, skatina žmones daugiau laiko praleisti lauke ir sumažina energijos suvartojimą. Vis dėlto ši praktika sutrikdo žmonių bioritmą.

Lietuviai norėtų vasaros laiko

Pernai lapkritį rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 62 proc. Lietuvos gyventojų norėtų, kad atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas. Tokį pasirinkimą labiausiai palaiko vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai.

Tuo metu žiemos laiko norėtų 26 proc. apklaustųjų. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose. Dešimtadaliui apklaustųjų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.

Galiojant vasaros laikui, šviesusis paros metas ryte prasideda vėliau ir vakare trunka ilgiau, palyginti su žiemos laiku. O esant žiemos laikui, šviesusis paros metas rytais prasideda anksčiau, bet anksčiau sutemsta vakarais.