Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovas serbas Ivica Dacicius pasiūlė trijų dienų paliaubas, kurių metu civiliai gyventojai galėtų palikti kovų židinyje atsidūrusį Debalcevės katilą, skelbia 24today.net.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovas serbas Ivica Dacicius pasiūlė trijų dienų paliaubas, kurių metu civiliai gyventojai galėtų palikti kovų židinyje atsidūrusį Debalcevės katilą, skelbia 24today.net.
Jo teigimu, Minsko susitarimas vis dar galioja ir abi pusės privalo jo laikytis, tačiau karo reporterių pasakojimai iš Debalcevės pragaro rodo, kad Rusijos remiami apsišaukusių respublikų kovotojai jau senokai spjovė į visus taikos susitarimus.
Kiekviena diena ir naktis Debalcevėje – persmelkta baimės. Sušvilpus virš galvų pirmoms raketoms vietos gyventojai vėl puola į rūsius, kur slėpdamiesi kaip išganymo laukia rimstančių sprogimų ir žinių apie paliaubas.
„Situacija Debalcevėje tiesiog katastrofiška“, – pasakojo „Amnesty International“ atstovė Joanne Mariner.
„Kalbėjau su pagyvenusiais žmonėmis, kurie susigrūdę tūno tamsiuose ir drėgnuose rūsiuose, bijodami dėl savo likimo. Jie man pasakojo, kad tiesiog nežino, ką daryti. Bombarduojama be atvangos. Šie žmonės yra priklausomi nuo karinių jėgų gailesčio ir jie nieko negali padaryti“.
Rusijos remiami separatistai turėjo sutikti su antradienį siūlytomis taikos sąlygomis, tačiau net ir po nustatyto laiko bombardavimas tęsėsi. Apie pirmą nakties į Debalcevės pusę skrido šimtai raketų, daužančių kiekvieną pastatą kažkada ramiame geležinkeliečių mieste.
„Miestas atrodo apleistas, bet čia dar tūkstančiai žmonių – visi jie slepiasi rūsiuose“, – pasakojo 50-metis miesto gyventojas Aleksandras. „Aš neišvykstu. Kur man vykti? Neturiu pinigų ir turiu prižiūrėti savo tėvus. Jie per daug seni, kad kažkur galėtų pabėgti“, – aiškino vyras.
Tiesa, ne visi tiki, kad bombarduoja būtent apsišaukusių Donecko ir Luhansko respublikų kovotojai. Kai kurie Rusijos televizijas žiūrintys Debalcevės gyventojai aiškina, kad nepalieka namų, nes „ateis banderovcai ir išsineš visą mūsų turtą, nusiųs jį paštu į Ukrainą“.
Ukraina pasiuntė dideles pajėgas, turinčias atstumti gerai įsitvirtinusius separatistus, tačiau kol kas jos tik manevruoja aplink Debalcevę, vengdamos bombardavimo ir tikėdamos, kad paliaubos galiausiai bus pasiektos.
„Mes vis dar laukiame atsakymo iš Rusijos, kaip vienos iš Minsko susitarimo šalių, kodėl tolesnės taikos derybos, turėjusios vykti sausio 31 dieną, buvo nutrauktos“, – aiškino Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Yevhenijus Perebyinis. „Nesugebėjimas pasmerkti teroristinių veiksmų, rodo menką Rusijos susidomėjimą įvykiais regione ir neatleistiną abejingumą“.
Kol Kijevas laukia ketvirtadienį į Ukrainą atvyksiančio JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry, Rusijos remiami kovotojai neketina sudėti ginklų. Panašu, kad civilių Debalcevės gyventojų bombardavimas šiomis dienomis bus suprantamas kaip derybinė pozicija.
Skelbiami prieštaringi duomenys apie Donecko ligoninės bombardavimą
Mažiausiai du sviediniai trečiadienį sprogo šalia vienos ligoninės Ukrainos separatistų pagrindinėje tvirtovėje Donecke, užmušdami bent tris netoliese buvusius žmones, praneša naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi įvykio liudininkais.
Nuotraukose iš įvykio vietose matosi didelis sviedinio sprogimo išmuštas krateris priešais 27-ąją ligoninę pietvakariniame Donecko Kirovo rajone.
Kiek anksčiau separatistų kontroliuojamos šio rytinio miesto administracijos tinklalapyje paskelbtame pranešime buvo teigiama, kad apie vidurdienį (vietos ir Lietuvos laiku) į ligoninės pastatą pataikė vienas artilerijos sviedinys ir kad ten esama žuvusiųjų bei sužeistųjų.
Rusijos naujienų agentūros, irgi remdamosi separatistų šaltiniais, pranešė, kad žuvo daugiau nei 15 žmonių.
Vienas „Reuters“ televizijos operatorius, apsilankęs įvykio vietoje, sakė, kad į ligoninės pastatą sviediniai nepataikė, bet jo langai išdužo nuo smūginės bangos ir nuolaužų, išmestų į orą už maždaug 10 metrų nuo pastato sprogusio sviedinio.
Operatorius matė tris lavonus: vieną netoli ligoninės, o du kitus – gatvėje netoli gretimų pastatų. Pasak jo, ten nukrito bent du sviediniai, kurie sprogo vienas po kito.
Donecke žuvo šeši gyventojai, separatistų pajėgos neteko septynių karių
Donecke trečiadienį per visą dieną nuo šaudymų žuvo šeši žmonės, sužeisti 28, pranešė vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) gynybos ministro pavaduotojas Eduardas Basurinas.
„Tekstilščiko rajone žuvo keturi, Lenino – du. Donecke užfiksuota 50 sugriovimų, Petrovo rajone – 20, Lenino – 15 (sugriovimų)“, – sakė E. Basurinas žurnalistams.
Trečiadienio rytą buvo pranešta, kad mažiausiai du sviediniai sprogo šalia ligoninės Tekstilščiko rajone, minėti trys žuvusieji.
Anot E. Basurino, nuo sausio 1 dienos DLR teritorijoje žuvo 64 gyventojai.
„Per parą DLR žuvo septyni pašauktiniai, 32 sužeisti“, – pranešė E. Basurinas, pašauktiniais vadindamas promaskvietiškų separatistų kovotojus.
Jis taip pat nurodė, kad Debalcevėje nerimsta susišaudymas ir dar pridūrė, kad DLR kovotojai numušė du Ukrainos vyriausybės pajėgų lėktuvus.
Ukrainos Aukščiausioji Rada prašo tarptautinio teismo imtis nusikaltimų Maidane ir Donbase
Ukrainos parlamentas nusprendė kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kad šis priimtų į savo jurisdikciją Kijevo Maidane padarytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus Donbase dėl itin sunkių jų padarinių ir masinio Ukrainos piliečių žudymo.
Už sprendimą kreiptis į TBT, kad šis pripažintų šiuos įvykius savo jurisdikcija, trečiadienį balsavo 271 Aukščiausiosios Rados parlamentaras.
„Ukrainos liaudies vardu Aukščiausioji Rada, kaip vieningas įstatymų leidybos Ukrainoje organas, kreipiasi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), siekdama patraukti baudžiamojon atsakomybėn aukščiausio rango Rusijos Federacijos pareigūnus ir DLR bei LLR vadovus, kuriuos nustatys TBT pagal TBT Romos statuto 8-ąjį straipsnį dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, padarytų Ukrainos teritorijoje, pradedant nuo 2014 metų vasario 20 dienos ir iki dabar“, – sakoma Ukrainos parlamento priimtame pareiškime.
Dokumente nurodoma kad „nuo 2014-ųjų pavasario prieš Ukrainą tęsiama karinė Rusijos ir jos palaikomų smogikų agresija, per kurią buvo aneksuotas Krymas ir Sevastopolis, kurie yra dalis Ukrainos teritorijos, okupuota dalis Donecko ir Luhansko sričių, žuvo tūkstančiai piliečių..., sugriauta viso regiono infrastruktūra, šimtai tūkstančių piliečių priversti palikti savo namus“.
Tuo tarpu Rusijos vyriausybės ir Gynybos ministerijos pareigūnai anksčiau ne kartą neigė Ukrainos ir Vakarų šalių tvirtinimus apie Rusijos kariškių dalyvavimą karo veiksmuose Donbase.
Ukraina tikisi Vakarų karinės paramos
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė neabejojantis, kad Jungtinės Valstijos aprūpins jo šalį ginklais, kurie būtų naudojami vyriausybės pajėgų mūšiuose su prorusiškais separatistais, kai Vašingtonas pasiuntė signalą, kad gali žengti šį rizikingą žingsnį.
„Nė kiek neabejoju, kad sprendimas dėl galimo ginklų tiekimo Ukrainai bus patvirtintas tiek Jungtinių Valstijų, tiek kitų mūsų partnerių“, – sakė P. Porošenka.
„Mums reikalingos priemonės, kad galėtume apsiginti“, – sakė prezidentas žurnalistams šiaurės rytiniame Charkovo mieste po to, kai Rytų Ukrainoje dar mažiausiai 19 civilių ir penki vyriausybės pajėgų kariai žuvo tęsiantis įnirtingoms kautynėms su separatistais.
JAV prezidento Baracko Obamos administracija anksčiau atmetė galimybę pasiųsti ginklų Ukrainos vyriausybei, bet nesugebėjus ekonominėmis sankcijomis priversti Maskvos nutraukti karinę pagalbą separatistams, Vašingtonui teko grįžti prie šio klausimo svarstymo.
Nors nesitikima, kad J. Kerry per savo vizitą paskelbs kokių nors pareiškimų šiuo klausimu, vienas ukrainiečių diplomatinis šaltinis sakė, kad Kijevas tikisi sulaukti didesnio „aiškumo“ dėl savo prašymo per valstybės sekretoriaus viešnagę ir artėjantį P. Porošenkos susitikimą su JAV viceprezidentu Joe Bidenu per ateinantį savaitgalį Miunchene vyksiančią saugumo konferenciją.
Estijos vadovas ragina pagelbėti
Ukrainai reikalinga karinė pagalba, nes kitaip Kijevo vyriausybė pralaimės karą šalies rytuose su prorusiškais separatistais ir jiems padedančiais Rusijos kariais, naudojančiais modernią ginkluotę, antradienį pareiškė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
Per Taline vykusią diskusiją su Europos Komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju Fransu Timmermansu Estijos vadovas pabrėžė, kad konflikte Rytų Ukrainoje dalyvauja Rusijos kariai, nors Maskva tokius kaltinimus neigia.
Pasak T.H. Ilveso, tarptautinė bendruomenė neoficialiai pripažįsta faktą, kad Rusija yra pasiuntusi savo ginkluotųjų pajėgų narius kautis į Ukrainą, bet to nepripažįsta oficialiai. Prezidentas tokią padėtį lygino su Hanso Christiano Andersono pasaka apie naujus nematomus karaliaus drabužius, kai niekas nedrįso pasakyti, kad karalius nuogas.
Estijos prezidentas pabrėžė, kad separatistų pusėje naudojamos naujausios ir moderniausios ginkluotės sistemos, kurias valdyti gali tik gerai apmokyti kariai, todėl pasenusią ginkluotę naudojančios Ukrainos vyriausybės pajėgos pralaimės šį karą, jeigu Kijevui nebus suteikta pagalba ginklais.
„Jeigu nepradėsi priešintis (užpuolikui), tuomet pralaimėsi“, – sakė T. H. Ilvesas. Pasak jo, Ukrainai būtina suteikti pagalbą, kad valstybė galėtų apsiginti karinėmis priemonėmis, tačiau Kijevas taip pat turi vykdyti reformas.
Dėstydamas savo požiūrį į konfliktą Ukrainoje, T. H. Ilvesas citavo Britanijos Oksfordo universiteto profesoriaus Timothy Gartono Asho, Rytų Europos istorijos eksperto, viename straipsnyje išsakytą mintį: „Kai kada reikalingi ginklai, kad būtų galima sustabdyti ginklus“.
F. Mogherini reikalauja paliaubų
Trečiadienį Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Federica Mogherini pareikalavo kuo skubiau paskelbti paliaubas Rytų Ukrainoje ir leisti civiliams išvykti iš konfliktinių zonų, kuriose verda kova tarp Rusijos remiamų sukilėlių ir Ukrainos pajėgų, praneša „EUbusiness“.
„Vis smarkėjantys smurto protrūkiai Ukrainoje turi būti sustabdyti. Mažiausiai trims dienoms Debalcevo mieste ir aplinkui jį turi būti paskelbtos laikinosios paliaubos. Separatistų išprovokuotos kovos, ypač Debalcevo regione, kelia daug skausmo žmonėms ir menkina galimybes rasti politinį sprendimą“, – kalbėjo F. Mogherini.
Per pastarąsias kelias savaites separatistai ėmė vykdyti daugiau išpuolių regione, jiems pavyko užimti Donecko oro uostą. Nuo balandžio šiame konflikte žuvo daugiau nei 5350 žmonių.
Dabar sukilėliai bando užimti strategiškai svarbų Debalcevo miestą, jungiantį Donecką ir Luhanską. Trečiadienį apšaudant ligoninę Donecke žuvo mažiausiai trys žmonės. F. Mogherini tikino, kad tokie veiksmai yra didžiulis tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas.
„Gyventojai bando bėgti iš Donbaso, humanitarinė krizė tebesitęsia. Civiliams turi būti suteikta galimybė saugiai pasišalinti iš konflikto zonos“, – susiklosčiusią situaciją komentavo diplomatė.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
