Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį susitarė šešiems mėnesiams pratęsti galiojančias sankcijas Rusijai, išplėsti asmenų, kuriems taikomos varžomosios priemonės sąrašą, taip pradėti diskusijas dėl galimų naujų priemonių, akivaizdžiai pablogėjus padėčiai rytų Ukrainą krečiančiame konflikte, pranešė ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini.
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį susitarė šešiems mėnesiams pratęsti galiojančias sankcijas Rusijai, išplėsti asmenų, kuriems taikomos varžomosios priemonės sąrašą, taip pradėti diskusijas dėl galimų naujų priemonių, akivaizdžiai pablogėjus padėčiai rytų Ukrainą krečiančiame konflikte, pranešė ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini.
Ministrų susitikimas Briuselyje buvo surengtas Rytų Ukrainoje vykstant didžiausiems susirėmimams per pastaruosius penkis mėnesius, kai prorusiški separatistai mėgina apsupti vyriausybės pajėgų ginamą pafrontės miestą.
Tuo tarpu Didžioji Britanija pranešė, kad jai teko pakelti į orą savo naikintuvus, kai prie jos oro erdvės priartėjo Rusijos didelio nuotolio bombonešiai, sutrikdydami civilinės aviacijos reisus. Dėl to incidento Londonas iškvietė Rusijos ambasadorių pasiaiškinti.
Kelių ES šalių lyderiai sakė, kad į naują puolimą rytų Ukrainoje, taip pat ir praėjusį savaitgalį Kijevo vyriausybės kontroliuojamo Mariupolio uostamiesčio bombardavimą, nusinešusį mažiausiai 31 civilio gyvybę, reikia atsakyti tiek išplečiant esamas sankcijas, tiek imantis naujų griežtesnių priemonių, kurios padidintų spaudimą Maskvai. NATO teigia, kad suintensyvėję separatistų kariniai veiksmai yra susiję su jiems Rusijos teikiama pagalba, nors Maskva tai kategoriškai neigia.
Šią savaitę išrinktas Graikijos naujasis premjeras Alexis Tsipras skundėsi, kad Aljansas priima sprendimus nepasitaręs su jo vyriausybe. Tuo tarpu jo vadovaujamo kabineto ministrai apie tai išsakė prieštaraujančių nuomonių. Kai kurie jų nurodė, kad Atėnai gali priešintis naujų sankcijų skelbimui.
Dar anksčiau vienas ES diplomatas sakė, kad suderintas susitarimas pratęsti turto įšaldymą ir kelionių draudimą asmenims ir firmoms, kuriems lig šiol taikytos sankcijos, bet vis dar tebediskutuojama dėl naujų pavardžių įrašymo į tuos sąrašus bei naujų sankcijų parengimo.
O atvykęs į posėdį naujasis Graikijos užsienio reikalų ministras Nikos Kotzias viešai nieko neatskleidė. „Aš turiu eiti į derybas... geros dienos“, – atsakė jis reporteriams, paklaustas kokių ketinimų turi Graikija.
Vokietija neslėpė savo susierzinimo. „Ne paslaptis, kad naujoji Graikijos vyriausybės pozicija nedaro šios dienos debatus lengvesnius“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.
Beje, kiek vėliau jis apie 20 minučių kalbėjosi su N. Kocijumi ir šiek tiek nusiramino bei nurodė, kad Berlynas jau yra mažiau susirūpinęs negu anksčiau.
„Pagrindiniai sprendimai – kad tęstume spaudimą Rusijai, sutarėme pratęsti tą paketą sankcijų, kuris baigtų galioti kovo mėnesį, nes po metų, žinome, turi būti peržiūra, tai tas sprendimas jau šią dieną priimtas. Taip pat priėmėme sprendimą jau šiandieną, kad bus papildytas sąrašas asmenų, kuriems ribojamas įvažiavimas į Šengeno zoną, pats konkretus sąrašas gims per savaitę ir bus priimtas sprendimas, bet jau šiandien mes sutarėme, kad jis bus platesnis ir įtrauks daugiau asmenų“, – telefonu iš Briuselio sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pasak L. Linkevičiaus, taip pat bus ruošiamos dar platesnės sankcijos Rusijai, kurios būtų patvirtinos blogėjant situacijai Ukrainoje. „Taip pat priėmėm domėn, kad toliau vyks darbas, ir Europos Komisijoje, ir išorės veiksmų tarnyboje bus rengiamos visos reikalingos priemonės, tame tarpe ir sektorinės sankcijos galimiems sprendimams, ir jei situacija, kaip, deja, matome, tokia pačia kryptimi vystysis, tie sprendimai taip pat bus daromi, bet šiandien jų dar nėra“, – sakė L. Linkevičius.
Nustebino Graikija
Didžiąją naujiena tapo tai, kad Graikija netarė veto šiam sprendimui, nors, kaip rašo euobserver.com, naujasis ministras pirmininkas Alexis Tsipras dar prieš laimėdamas rinkimus demonstravo paramą Rusijai, naujasis užsienio reikalų ministras Nikos Kotzias 2013 metais bendravo su ukrainiečių žudymą pateisinančiu rusų akademiku Aleksadnru Duginu, o užsienio reikalų viceministras Nikoloas Chountis būdamas europarlamentaru balsavo tik Rusijai naudinga linkme.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė manantis, kad pavyko pasiekti „optimalų rezultatą“. Tačiau jis atsisakė atskleisti, kokias idėjas diskusijų metu išsakė Graikijos atstovai.
„Graikijos vyriausybė dirba tik porą dienų. Bet man nekorektiška komentuoti, kas ką pasisakė. Tačiau tai, kad sprendimas priimtas vienbalsiai, rodo rezultatą. O kaip buvo diskutuota – tai kita kalba“, – teigė ministras.
„Priėmėme sprendimą, kad pratęsime sankcijų paketą, kuris baigia galioti kovo mėnesį. Taip pat priėmėme sprendimą padidinti asmenų skaičių, kuriems ribojamas atvykimas į Šengeno zoną. Konkretus sąrašas gims per savaitę ir sprendimai bus priimti. Bet faktas, kad tas sąrašas bus didesnis. Ir taip pat Komisija ir Išorinių veiksmų tarnyba toliau tęs darbą bei rengs visas įmanomas priemones, įskaitant ir ribojančias priemones. Vadinasi, įskaitant ir darbą, kuris dabar buvo atliekamas rengiant papildomas sektorines sankcijas. Tai visa tai nesustabdyta, vyksta toliau. O susirinkę į kitą posėdį vasario 9 dieną galėsime dar kartą situaciją įvertinti“, – pasakojo L. Linkevičius.
„EUobserver“ atliktos analizės duomenimis, naujais ES taikiniais gali tapti Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas, Kremliaus administracijos vadovas Sergejus Ivanovas, Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina, „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, Kremliaus ideologas Aleksandras Duginas ir kiti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimi žmonės.
Primename, kad priimant tokio pobūdžio sprendimus Europos Sąjungoje būtinas vienbalsiškumas: vienas veto gali sugriauti visą sprendimą.
Pasak ministro, visiems akivaizdu, kad situacija Ukrainoje blogėja: Rusijos dalyvavimas ginkluotame konflikte akivaizdus, Rusijos karių skaičius Ukrainoje didėja, separatistams arba teroristams tiekiama vis daugiau ginkluotės.
ES: Rusijos parama separatistams turi tendenciją augti
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasmerkė praėjusios savaitės separatistų atakas Mariupolyje, per kurias žuvo vien civiliai gyventojai. „Taryba yra šokiruota dėl tokio didelio aukų skaičiaus“, – sakoma dokumente, kuriame Rusijos reikalaujama laikytis Minsko paliaubų susitarimo.
„Dėl blogėjančios situacijos Taryba, remdamasi Europos Sąjungos teise, sutaria iki 2015 m. rugsėjo mėnesio pratęsti ribojančias priemones, skirtas Ukrainos suverenumui ir teritoriniam integralumui grasinantiems ir paneigiantiems asmenims bei įmonėms, kurios buvo priimtos 2014 metais kovo mėnesį ir vėliau atnaujintos. Taryba taip pat ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją Užsienio reikalų tarybai per savaitę pateikti papildomą sąrašą, dėl kurio bus sprendžiama 2014 m. vasario 9 dieną“, – rašoma dokumente.
Užsienio reikalų ministrai pabrėžė, kad Rusijos parama separatistams yra akivaizdi, tęstinė ir turinti tendenciją augti.
Europos Sąjungos šalių ministrai paragino Ukrainą imtis teisinių veiksmų, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas galėtų ištirti galimus nusikaltimus žmoniškumui, kurie buvo padaryti Ukrainos teritorijoje 2014–2015 metais, bei prisijungti prie Romos statuto – tarptautinės sutarties, kuria remiantis veikia Tarptautinis baudžiamasis teismas.
Ministrai pasmerkė prieš keletą dienų įvykdytą kaukėtų žmonių reidą prieš nepriklausomą ATR televizijos kanalą Kryme esančiame Simferopolyje. ATR televizijos kanalas Kryme rengė naujienas, skirtas Krymo totorių mažumai ir buvo vienas iš paskutinių nepriklausomos žiniasklaidos balsų aneksuotame pusiasalyje.
Dokumente, be kita ko, pažymima, kad Rusija kvestionuoja tyrimą dėl Malaizijos keleivinio orlaivio numušimo, nors tyrimą vykdo visiškai nepriklausomi tarptautiniai ekspertai.
Dalis dokumento turinio skirta ir Ukrainos vyriausybei, kuri raginama greičiau vykdyti politines ir ekonomines reformas bei pademonstruoti konkrečius rezultatus, kurių reikalauja visuomenė.
„Europos Sąjunga reiškia rimtą susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės situacijos Donbaso regione Ukrainoje. Ji ragina visas šalis gerbti tarptautinę teisę, apsaugoti civilius gyventojus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus, užtikrinti netrukdomą prieigą pagalbos organizacijoms, kas atitinka tarptautinę humanitarinę teisę ir principus“, – sako ministrai.
Karas Ukrainoje 900 tūkst. gyventojų privertė palikti savo namus, apie 600 tūkst. tapo pabėgėliais. Europos Sąjunga pažymi, kad humanitarinėms reikmėms ir atstatymui ji yra skyrusi jau 95 mln. eurų paramos.
ES Maskvai sankcijas įvedė po to, kai Rusija pernai kovo mėnesį aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, ir reikšmingai jas sugriežtino, kai liepos mėnesį Rytų Ukrainoje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ reisu MH17 skridęs keleivinis lėktuvas.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
.gif)
