Pasaulyje

2019.03.22 17:05

Akmola, Astana, Nursultanas: futuristinė Nazarbajevo sostinė

LRT.lt2019.03.22 17:05

Tris dešimtmečius vadovavęs Kazachstanui Nursultanas Nazarbajevas įamžins savo vardą daug ilgesniam laikui – atsistatydinusio prezidento garbei šalies sostinė Astana pervadinta Nursultanu.

Miestas, iškylantis beribėse šiaurės Kazachstano stepėse, primena miražą, tviskantį mėlynomis, baltomis ir aukso spalvomis pilkame plokščiame peizaže.

Per savo istoriją jis turėjo daug vardų. 1832-aisiais miesto teises gavusi tvirtovė vadinosi Akmolinskas, vėliau pervadinta Celinogradu, Akmola, o kai 1997-aisiais čia iš Almatos perkelta sostinė, N. Nazarbajevas taip ir pavadino miestą – Astana arba sostinė.

Iki tapdama dabartiniu futuristiniu metropoliu, Akmola buvo geriausiai žinoma dėl gulago, kuriame buvo kalinamos Sovietų Sąjungos išdavikų žmonos.

Šiandien milijoninis miestas (1989-aisiais čia gyveno mažiau nei 300 tūkst. gyventojų) yra viena jauniausių pasaulio sostinių ir stebina turistus ir fotografus savo netipiška, ekstravagantiška architektūra, iškilusia kaip paminklas N. Nazarbajevo valdžiai ir iš naftos susikrautiems turtams.

Astana arba Nursultanas yra ne spontaniškai išaugęs miestas, o suplanuota sostinė – kaip Sant Peterburgas ar Vašingtonas – per dvidešimt metų išaugusi pagal erdvų japonų architekto Kisho Kurokawos planą su ekscentriškais, dažnai paties N. Nazarbajevo pridėtais netikėtais sprendimais.

Norėdamas pabėgti nuo ankštos Almatos atmosferos – ir toliau nuo Kinijos sienos – N. Nazarbajevas sostinę perkėlė į erdvias stepes, kur žvarbios žiemos kartais trunka nuo lapkričio iki gegužės, o nuo vėjų neapsaugo jokie natūralūs barjerai. Tam prezidentas įsakė pasodinti milijoną medžių; iniciatyva pradėta 1997 metais ir tebesitęsia iki šiol.

Miesto architektūra turėjo pabrėžti N. Nazarbajevo užmojus, tad pakviesti žinomiausi pasaulio architekai.

Viena iš Nursultano pažibų – pilietinis ir kultūrinis centras, primenantis milžinišką pakrypusią palapinę. Dar stovi piramidės formos rūmai, reprezentuojantys vienybę ir taiką. Abu statinius suprojektavo „Foster + Partners“.

Mieste taip pat akį patraukia Baitereko bokštas, kurio idėją išvystė pats N. Nazarbajevas: milžiniškas auksinis kiaušinis, patupdytas tarp išsikėtusių baltų šakų stilizuotos tuopos viršūnėje.

Prezidentas įdėjo daug pastangų, kad jo sostinę pamatytų visas pasaulis. 2016-aisiais čia surengta branduolinio nusiginklavimo konferencija, 2017-aisiais – Sirijos taikos derybos, pernai čia vyko pasaulinis kalnakasybos kongresas, o šiemet vyks pasaulio ledo ritulio čempionatas.

Ruošiantis tarptautinei parodai EXPO 2017 Astana išleido 3-5 milijardus JAV dolerių, statydama „postindustrinės revoliucijos miestą“ su atvira erdve paviljonams, viešbučiais, meno erdvėmis ir moderniais gyvenamaisiais namais, ofisais ir prekybos centrais.

Daugiausia dėmesio sulaukė įspūdingas sferinis Kazachstano paviljonas, kurio nereikėtų lyginti su Mirties žvaigžde iš „Žvaigždžių karų“, nes šalies vadovams tai jautri tema.

„Man susidarė įspūdis, kad šis miestas yra tarsi koliažas iš architektūros su dizainerių etiketėmis, – apie Nursultaną sakė fotografas iš Vokietijos Gunnaras Knechtelis. – Jis atrodo kaip „Lego“ miestas su daug tuščių erdvių tarpuose. Astana nėra tuščia, tačiau kažkaip atrodo, kad žmonės išstumti didžiulių pastatų.“

Pasak jo, žmogiškumo Nursultanui suteikia jo keistenybės: staigi riba tarp miesto ir tuštumos aplinkui jį, nemaža kičo dozė. Pasak fotografo, tai miestas su humoro jausmu. Nors tas humoras ne visada tyčinis.