Pasaulyje

2019.03.20 18:00

Politologas: jei Netanyahu ir išsilaikys valdžioje, po metų jam gali grėsti balsavimas dėl nepasitikėjimo

Ilgametis Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu per savo karjerą yra išgyvenęs ne vieną krizę. Tačiau dabar, dėl jį supančio korupcijos skandalo, politikui gresia rimti nemalonumai. Politinę atmosferą ypač kaitina faktas, kad po mažiau nei mėnesio Izraelio laukia parlamento – Kneseto – rinkimai. Vytauto didžiojo universiteto politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis teigia, kad kai kurių tyrinėtojų vertinimu, net jei „B. Netanyahu dabar ir išsilaikys valdžioje, tai maždaug po metų jam vis tiek grės balsavimas dėl nepasitikėjimo Knesete.“

Vasario pabaigoje Izraelio generalinis prokuroras Avichajus Mandelblitas patvirtino ketinantis premjerui pareikšti kaltinimus dėl kyšininkavimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu. Teigiama, kad jei tai būtų įrodyta, Netanyahu galbūt net grėstų iki 10-ies metų kalėjimo.

Kaltinimai premjerui, kuris vadovauja įtakingai dešiniosios „Likud“ partijai, rengiami prokurorui atsižvelgus į teisėsaugos rekomendacijas trijose bylose. Pirmojoje Netanyahu kaltinamas neteisėtai priėmęs brangių dovanų – tokių kaip brangus šampanas ir cigarai - iš įtakingo Holivudo prodiuserio Arnono Milcheno, taip pat australų milijardieriaus Jameso Packerio.

Antrojoje byloje Netanyahu įtariamas nešvariais susitarimais su žiniasklaida. Konkrečiai – su įtakingo dienraščio „Yediot Aharonot“ savininku, kaip teigiama, pažadėjusiu formuoti teigiamą premjero įvaizdį savo leidinyje, mainais į laikraščio konkurentams nepalankių įstatymų leidybą.

Panašaus susitarimo esą būta ir su viena pagrindinių šalies telekomunikacijų bendrovių, kuriai Netanyahu žadėjo palankesnę reguliuojančią aplinką – irgi mainais į teigiamą nušvietimą žiniasklaidoje.

Visa tai – du metus trukusio tyrimo kulminacija. Pats Netanyahu apie kaltinimus atsiliepia labai girdėta maniera – jis visa tai vadina kairiojo sparno ir žiniasklaidos rengiama „raganų medžiokle“.

„Ketinu jums ir šaliai kaip premjeras tarnauti dar daug metų. Netikėkite šiuo akių dūmimu. Kaip premjeras ketinu jums tarnauti dar daug metų. Bet viskas priklauso nuo jūsų. Ne nuo valstybės tarnautojų, ne nuo televizijų studijų, ne nuo komentatorių ir žurnalistų“, - tvirtina Izraelio premjeras.

Vis dėl to, dar per anksti sakyti, kad tyrimas žymi B. Netanyahu eros pabaigą. Jis atsakomuosius argumentus gali pateikti ir, neabejojama, pateiks, dar iki prokurorui formaliai pareiškiant kaltinimus, ir jau dabar žinoma, kad ši procedūra įvyks tik po rinkimų.

Kad ir kaip ši istorija vystytis ateinančius mėnesius ar metus, apžvalgininkai neabejoja, kad tai turės įtakos balandį vyksiančio balsavimo rezultatams. Juose B. Netanyahu turi rimtą varžovą – buvusį Izraelio kariuomenės vadą, 59-erių Benjaminą Gantzą. Jo vadovaujama pernai susikūrusi „Izraelio atsparumo partija“ suvienijo jėgas su centristine „Yesh Atid“ ir kaip aljansas mes iššūkį Netanyahu dešiniesiems.

Kaip radijo laidoje „Ryto garsai“ teigė Š. Liekis, „vadinamasis Baltasis–Mėlynasis centro dešinės aljansas save labai ryškiai pozicionuoja prieš Netanyahu. Čia kaip reformacijos laikais: visi protestantai burdavosi prieš vieną priešą – Romos katalikų bažnyčią. Tad dabar panašu, kad visa politika, visa koalicija yra buriama prieš Netanyahu. Jis pozicionuojamas kaip korumpuotas, savo interesais besirūpinantis politikas, kuris flirtuoja su kraštutines dešiniąsias, dažnai rasistines pažiūras deklaruojančiais religiniais politikais.“

Pasak politologo, vadinamoji Baltoji–Mėlynoji koalicija visą savo sėkmę stato ant retorikos, kuri yra nukreipta prieš Netanyahu.

Apklausos rodo, kad tiek Netanyahu partija „Likud“, tiek jam oponuojanti Mėlynasis-Baltasis aljansas 120-ies vietų Knesete turėtų turėti po apytiksliai trisdešimt ar trisdešimt kelis mandatus. Iki daugumos toli, tad būsimos vyriausybės ateitis nemaža dalimi priklausys ir nuo to, kaip rinkimų nugalėtojams seksis burti koaliciją.

Pasak Š. Liekio, apklausos rodo, kad Mėlynasis-Baltasis aljansas šiek tiek pirmauja ir turėtų rinkimus laimėti, tačiau pridūrė, kad kai kurie „sociologai ir tyrėjai sako, kad jei Netanyahu ir išsilaikys valdžioje dabar, tai maždaug po metų jam vis tiek grės balsavimas dėl nepasitikėjimo Knesete. Jo partijai „Likud“ bus gerokai sunkiau negu dabar – jei ji pralaimės rinkimus, tuomet, tikėtina, kiti politikai mes iššūkį Netanyahu ir bandys perimti vadovavimą partijai „Likud“.

B. Netanyahu Izraelio premjeru yra nuo 2009 metų, tad sunku įsivaizuoduoti kitą asmenį šiame vaidmenyje. Tačiau Š. Liekis primena, jog buvo ir kitų premjerų. „Kaip pavyzdį galime paimti Arielį Sharoną, kuris, kaip buvęs kariškis, laikomas ganėtinai radikaliu. Bet buvo ir kitų – pavyzdžiui, tas pats Ehudas Barakas, kuris taip pat buvęs generolas, tačiau priskiriamas labiau centro kairės generalitetui." Pasak politologo, E. Barakas gana gerai dėrėdavosi ir turėjo neblogus lyderystės įgūdžius.

„Buvę kariškiai Izraelyje turi aukštą išsilavinimo lygį, (...) visi turi tarptautinių santykių bakalauro, magistro arba daktaro laipsnius, o ne tik kokią nors karo akademiją pabaigę. Taigi, politika, kurią vykdo buvę kariškiai, yra ganėtinai „apšviesta“, - tvirtino Š. Liekis.