Pasaulyje

2019.03.20 10:48

Olandai balsuoja provincijų rinkimuose

BNS 2019.03.20 10:48

Olandų rinkėjai trečiadienį balsuoja provincijų rinkimuose, vadinamuose referendumu dėl premjero Marko Rutte politikos.

Balsavimas vyksta po kampanijos, užtemdytos galimai teroristinės pirmadienio atakos Utrechto tramvajuje, dėl kurios buvo areštuotas Turkijoje gimęs vyras. Po šių šaudynių dešiniojo sparno partijos į pirmą planą vėl iškėlė integracijos klausimą.

Nyderlandų rinkimus daug kas užsienyje vertina kaip toną prieš Europos Parlamento rinkimus nustatysiantį balsavimą. Prognozuojama, kad gegužę įvyksiančiuose Europos rinkimuose pozicijas sustiprins populistų partijos.

Trečiadienį renkama provincijų valdžia, bet balsavimas taip pat nulems šalies aukštųjų parlamento rūmų – Senato – sudėtį.

Po atakos Utrechte beveik visos politinės partijos sustabdė rinkimų kampanijas. Tik populistinis euroskeptiškas Demokratijos forumas (Forum voor Democratie, FVD), vadovaujamas charizmatiškojo Thierry Baudet, neatšaukė mitingo Hagos Scheveningeno priemiestyje, tuo išprovokuodamas griežtą parlamentarų kritiką.

Jaunas ir telegeniškas Th. Baudet apkaltino M. Rutte vyriausybę „naivia“ imigracijos politika ir susirinkusiai miniai pasakė, kad „reikia keisti kursą, antraip tai Nyderlanduose vyks dažniau“.

Referendumas dėl M. Rutte

Apklausos rodo, kad centro dešiniųjų premjero keturių partijų koalicija, kuri šiuo metu Senate turi vienos vietos persvarą, aukštuosiuose parlamento rūmuose patirs daug nuostolių.

Socialistų partijos lyderis rinkimus pavadino „referendumu dėl Rutte“, nors pats premjeras yra sakęs, kad neatsistatydins, jei jo koalicija praras daugumą ir be pagalbos negalės prastumti įstatymų.

M. Rutte valdo aštuonerius metus, o suvaidinęs svarbų vaidmenį „Brexit“ derybose daugelio yra laikomas pretendentu į vieną aukščiausių Europos Sąjungos postų Briuselyje, kai vėliau šiais metais pasitrauks dabartinė, Jeano-Claude'o Junckerio vadovaujama struktūra.

Nyderlandų laikraščiai prognozuoja, kad kairiosios pakraipos Žaliųjų partija (GroenLinks), kuriai vadovauja Jesse Klaveras, užsienyje labiausiai garsėjantis panašumu į Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau, sustiprins savo pozicijas ir gali tapti jėgų pasiskirstymą Senate lemiančia jėga.

Tuo tarpu Th. Baudet partija galėtų kelti grėsmę ultradešiniosios stovyklos lyderio Geerto Wilderso antiislamiškai Laisvės partijai (PVV), kuri tradiciškai pritraukdavo griežtosios linijos šalininkus Nyderlanduose.

Tačiau dvi šios partijos galėtų suformuoti antrą pagal dydį bloką Senate, o tokia įvykių eiga prieš EP rinkimus sukeltų nerimą visame žemyne.

Ataka Utrechte ir įtariamo turko areštas tapo tobula paskata abiem partijoms.

„Bjauru“

Th. Baudet atsisakymą nutraukti rinkimų kampaniją pirmadienį griežtai pasmerkė įvairūs parlamentarai. Kairiosios pakraipos partijos D66, kuri yra M. Rutte koalicijos partnerė, lyderis Robas Jettenas (Robas Jetenas) šį sprendimą pavadino „bjauriu“.

Th. Baudet, garsėjantis prieštaringai vertinamais pareiškimais, tokiais kaip „moterys bendrai mažiau pasižymi darbe ir turi mažiau ambicijų“, teisino savo veiksmus ir žurnalistams sakė, kad „daugelis šių reakcijų atrodė truputį apsimestinės“.

Olandijos provincijų rinkimai dažnai laikomi gan nereikšmingais palyginti su visuotiniais žemųjų parlamento rūmų rinkimais, praėjusį kartą įvykusiais 2017 metais. Tačiau stebėtojai pažymi, kad provincijų rinkimai vis tiek yra svarbūs.

Rinkėjai gali išrinkti maždaug 570 atstovų 12-oje provincijų, kurie savo ruožtu gegužės 27-ąją spręs, kas dirbs 75 vietų Nyderlandų Senate.

Anksčiau laikytas kone automatiškai pritariančia institucija, Senatas pastaraisiais metais tapo politiniu mūšio lauku, nes taria paskutinį žodį, ar priimti žemuosiuose rūmuose suformuluotus įstatymus.

Apklausos rodo, kad M. Rutte koalicijos partnerės D66 ir krikščionys demokratai (CDA) gali netekti iki 10 vietų.

Praradusi daugumą M. Rutte centro dešinės Liaudies partijos už laisvę ir demokratiją (Volkspartij voor Vrijheid en Democratie, VVD) vadovaujama koalicija turės ieškoti kitų partnerių opozicijoje, kad galėtų priiminėti įstatymus. Taip susidarys sąlygos atsirasti vaidmenims, nuo kurių priklauso jėgų pasiskirstymas.

Rinkėjų aktyvumas per provincijų rinkimus tradiciškai būna mažas. 2011-aisiais jis buvo 56 proc., o 2015-aisiais – beveik 48 procentai. Tuo metu per nacionalinius rinkimus 2017 metais rinkėjų aktyvumas buvo 82 procentai.