Prorusiški separatistai ketvirtadienį savo bastiono Donecko gatvėmis vedė maždaug 20 sučiuptų Ukrainos armijos karių, stebint įtūžusiems vietos gyventojams po incidento, kai buvo apšaudyta visuomeninio transporto stotelė, kur žuvo 13 žmonių, sužeista apie 20.
Prorusiški separatistai ketvirtadienį savo bastiono Donecko gatvėmis vedė maždaug 20 sučiuptų Ukrainos armijos karių, stebint įtūžusiems vietos gyventojams po incidento, kai buvo apšaudyta visuomeninio transporto stotelė, kur žuvo 13 žmonių, sužeista apie 20.
Dešimtys Donecko gyventojų atsiliepė į separatistų valdžios raginimą ateiti ir pasižiūrėti į belaisvius, kurie buvo atvesti į to smūgio vietą ir į kuriuos žmonės, juos plūsdami, svaidė šukes.
Tuo metu Ukrainos antiteroristinės operacijos (ATO) atstovas Andrijus Lysenka pareiškė, kad į minėtą stotelę pataikė minosvaidžio sviedinys iš įrenginio, vežioto automobiliu Donecko gatvėmis.
„Remiantis pirmine informacija, teroristai šaudė iš minosvaidžio, judėjo miestu. Pabrėžiame, kad artimiausios ATO pajėgų pozicijos yra Peskų kaime. Vadinasi, tragedijos vieta yra už tokio tipo Ukrainos artilerijos veikimo ribų“, – sakė A. Lysenka per spaudos konferenciją ketvirtadienį Kijeve.
Ukrainos kariai atsitraukė iš pagrindinės Donecko oro uosto dalies
Ukrainos kariškiai ketvirtadienį pranešė, kad dėl kelias dienas trukusių įnirtingų prorusiškų separatistų atakų vyriausybės kariai buvo priversti atsitraukti iš pagrindinio pastato nuniokotame Donecko oro uoste, tapusiame jau devynis mėnesius vykstančio karo simboliu.
Kijeve gynybos pareigūnai sakė, kad kautynės aplink griuvėsiais virtusį Donecko tarptautinį oro uostą tęsiasi, nors per pastarąją parą žuvo šeši vyriausybės pajėgų kariai, o dar 16 buvo sučiupti separatistų.
Ukraina nurodė, kad per pastarąją parą šalies rytuose vykusiose kautynėse žuvo iš viso 10 karių, o 16 buvo sužeisti. Trečiadienį tapo viena iš kruviniausių dienų po rugsėjį pasirašytos paliaubų sutarties, kuri buvo dažnai pažeidinėjama.
„Vakar vakare priėmėme sprendimą pasitraukti iš naujojo terminalo“, – sakė kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas, turėdamas omenyje pagrindinį oro uosto pastatą, gintą Kijevo vyriausybės pajėgų nuo gegužės pabaigos.
Pranešimą apie šį atsitraukimą Kijevas paskelbė praėjus kelioms minutėms po to, kai bent 13 žmonių žuvo pietiniame Donecko miesto rajone, kai į vieną troleibusų stotelę pataikė raketa arba artilerijos sviedinys.
Donecke, kuris yra pagrindinė sukilėlių tvirtovė, pastarosiomis savaitėmis smarkiai suintensyvėjo atakos, žlugdančios tarptautines pastangas nutraukti kraujo liejimą, nusinešusį jau per 4,8 tūkst. žmonių gyvybių.
Sergejaus Prokofjevo tarptautinio oro uosto modernizacijai buvo išleista beveik 1 mlrd. JAV dolerių, ruošiantis 2012 metų Europos futbolo čempionatui.
Sukilėliai jį pirmąkart atakavo praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukrainos prezidentu buvo išrinktas Petro Porošenka, provakarietiškų pažiūrų verslo magnatas, žadėjęs sustiprinti šalies ryšius su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis.
Donecko oro uostą ginančius karius Ukrainos žiniasklaida praminė „kiborgais“ dėl jų gebėjimo atlaikyti nesiliaujančius gerai ginkluotų separatistų puolimus, gaunant tik ribotą logistikos palaikymą iš Kijevo.
P. Porošenkos vyriausiasis saugumo patarėjas sakė, kad Kijevas dar nepasiruošęs atiduoti oro uosto sukilėliams, nors Rusija darė diplomatinį spaudimą, kad tai būtų padaryta. Pagal rugsėjį Minske pasirašytus susitarimus tas oro uostas turėjo likti neutralus.
„Donecko oro uostas buvo ir lieka fronto linijos dalimi, – patarėjas Jurijus Biriukovas rašė socialiniame tinkle „Facebook“. – Mes negalėjome perimti kontrolės naujojo terminalo griuvėsiuose per pastarąsias šešias dienas. Lūžio momentas buvo pasiektas užvakar.“
Donecke sviediniui pataikius į troleibusų stotelę žuvo 13 žmonių
Ukrainos prorusiškų separatistų tvirtovėje Donecke 13 žmonių žuvo, o dar dešimtys buvo sužeisti, ketvirtadienio rytą sviediniui pataikius į vieną troleibuso stotelę, pranešė Rusijos naujienų televizija „Rossija 24“.
Televizijos reportaže buvo matomas sviedinio sunaikintas troleibusas, taip pat žmonių lavonai, gulintys stotelėje ir troleibuso viduje.
Separatistų paskelbtos Donecko liaudies respublikos lyderis Aleksandras Zacharčenka sakė išvykęs į to tragiško incidento vietą, nurodė televizija.
Vienas sukilėlių atstovas sakė naujienų agentūrai „Interfax“, kad šią ataką Donecko pietiniame rajone įvykdė Ukrainos vyriausybės pajėgos.
„Vienas sviedinys pataikė netoli viešojo transporto stotelės. Buvo apgadintas autobusas ir vienas lengvasis automobilis. Naujausias informacija rodo, kad žuvo penki žmonės“, – sakė jis.
Separatistų kovotojų vadas Eduardas Basurinas nurodė, kad dar 10 civilių žmonių žuvo rytiniame Horlivkos mieste. Tuo tarpu Luhansko srities separatistų lyderis pranešė, kad čia žuvo viena moteris
Vokietija: Ukrainos derybose susitarta dėl demarkacijos linijos su separatistais
Keturšalėse derybose dėl Ukrainos krizės buvo pasiekta diplomatinė pažanga – susitarta nustatyti saugumo zonas tarp prorusiškų separatistų ir Kijevo pajėgų, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris.
„Šiandien pagaliau susitarta, kad demarkacijos linija, minima Minsko protokole, taps linija, nuo kurios dabar turėtų būti pradėtas sunkiosios ginkluotės atitraukimas“, – sakė F.-W. Steinmeieris vėlų trečiadienio vakarą po derybų su Ukrainos, Rusijos ir Prancūzijos diplomatijos vadovais.
Tačiau F.-W. Steinmeieris pridūrė: „Daug priklauso nuo to, ar tai, dėl ko susitarėme, neliks tik popieriuje – ar bus ir konkrečių pokyčių.“
Po susitikimo Berlyne Vokietijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame bendrame pareiškime ministrai „su dideliu susirūpinimu“ pažymėjo, kad mūšiai Rytų Ukrainoje smarkiai suintensyvėjo ir dėl to žuvo daug žmonių, tarp jų nemažai civilių.
„Tai turi nedelsiant liautis, o paliaubų režimas turi būti atkurtas“, – pabrėžiama pareiškime.
Dokumente taip pat nurodoma, kad ministrai ragina konflikto šalis vykdyti visus įsipareigojimus, įskaitant susitarimą dėl sunkiosios ginkluotės atitraukimo nuo fronto linijos, kaip numatyta Minsko taikos plane.
Ministrai nurodė, kad prieš planuojamą viršūnių susitikimą turi būti pasiekta apčiuopiama pažanga įgyvendinant Minsko protokolą, įskaitant veiksmingas paliaubas, susitarimą dėl humanitarinės pagalbos teikimo ir tolesnį apsikeitimą belaisviais.
Keturių šalių ministrai dar kartą išreiškė paramą vadinamajai Ukrainos kontaktinei grupei ir paragino šalis, pasirašiusias Minsko taikos planą, artimiausiomis dienomis surengti susitikimą, kad būtų įgyvendinti susitarimai dėl paliaubų ir sunkiosios ginkluotės atitraukimo.
Jie taip pat paragino įkurti darbo grupes atitinkamiems Minsko susitarimų aspektams įgyvendinti.
Anksčiau trečiadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel nurodė, kad derybų Berlyne tikslas yra mėginimas iš naujo susitarti dėl keturių šalių viršūnių susitikimo Kazachstano sostinėje Astanoje datos. Tas susitikimas buvo atidėtas praeitą savaitę dėl Ukrainoje atsinaujinusių kautynių.
Kijevas ir Maskva kaltina vienas kitą dėl nesugebėjimo įgyvendinti susitarimą dėl paliaubų Rytų Ukrainoje, sudarytą Minske praeitų metų rugsėjį. Nors didžiausios kautynės tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių buvo laikinai aprimusios, praeitų metų balandį prasidėjęs konfliktas, nusinešęs jau per 4,8 tūkst. žmonių gyvybių, tęsėsi.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, trečiadienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Davose, sakė, kad Rusija yra pasiuntusi į jo šalies teritoriją 9 tūkst. karių, ir ragino Maskvą išvesti tas pajėgas.
Rusija Ukrainoje vykdo „okupacijos planą“
Rusijos naujausi veiksmai Ukrainoje yra aiškus įrodymas, kad prezidentas Vladimiras Putinas vykdo kaimyninės šalies „okupacijos planą“, trečiadienį pareiškė Jungtinės Valstijos.
„Dabartinė situacija yra pavojinga“, – sakė JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Samantha Power, kalbėdama per Saugumo Tarybos posėdį dėl konflikto Ukrainoje, kurios prezidentas kiek anksčiau pareiškė, kad Ukrainos separatistus remia daugiau kaip 9 tūkst. rusų karių.
Pasak Ukrainos prezidento P. Porošenkos, kuris anksčiau trečiadienį kalbėjo Pasaulio ekonomikos forume Davose, kovų suintensyvėjimą po beveik mėnesį trukusios pertraukos nulėmė nauja Rusijos pajėgų ir ginklų infuzija.
S. Power apkaltino Maskvą ir V. Putiną laužant žodį dėl įsipareigojimo deeskaluoti konfliktą.
„Nutraukime šydą nuo Putino taikos plano ir vadinkime jį tuo, kas jis yra: Rusijos okupacijos planu, – sakė ambasadorė. – Rusija toliau moko, aprūpina separatistus Rytų Ukrainoje ir kovoja petys į petį su jais“.
Nuo Saugumo Tarybos praėjusio, lapkritį įvykusio, susitikimo dėl Ukrainos šios šalies rytuose žuvo maždaug 800 žmonių, sakė S. Power.
Rusijos ambasadorius JT Vitalijus Čurkinas savo ruožtu pareiškė, kad „Ukrainos šalis pažeidė Minsko (taikos) susitarimą stiprindama savo karinį buvimą šalies rytuose“.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos neskiria karinių ir civilinių taikinių“, – sakė V. Čurkinas ir pridūrė: „Raginu visus pareikalauti iš Ukrainos vyriausybės besąlygiškai sustabdyti rytų gniuždymą jėga“.
J. Kerry kaltina prorusiškus separatistus „akivaizdžiu Ukrainos žemės grobimu“
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry trečiadienį apkaltino prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje bandant „akivaizdžiai grobti žemę“ per naujas kovas tame regione.
Jungtinės Valstijos ypač susirūpinusios dėl separatistų iniciatyvos bandyti įgyti labai reikšmingo geležinkelių mazgo kontrolę, pažeidžiant rugsėjį Minske sudarytą ugnies nutraukimo susitarimą, sakė J. Kerry, kuris tai pavadino „pastangomis išplėsti kontroliuojamą teritoriją“.
Kalbėdamas po susitikimo su Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadove Federica Mogherini, J. Kerry sakė, kad sukilėlių kontroliuojama teritorija buvo išplėsta maždaug 1,3 tūkst. kv. kilometrų.
„Tad tai yra akivaizdus žemės grobimas tiesiogiai pažeidžiant Minsko susitarimus, kuriuos jie pasirašė“, – pridūrė J. Kerry.
Naujas kovas Rytų Ukrainoje jis pavadino „nerimą keliančia situacija“ ir nurodė, kad „Jungtinės Valstijos toliau remia Ukrainos teritorinį vientisumą“.
„Mes smerkiame visus veiksmus, kuriais siekiama pakirsti jos suverenumą“, – pabrėžė J. Kerry.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
