Pasaulyje

2019.03.18 17:30

Politologas: tarptautinė bendruomenė yra pavargusi nuo Krymo aneksijos klausimo

Krymo aneksijos klausimas tarptautinės bendruomenės darbotvarkėje vis dažniau atsiduria prie mažiau svarbių klausimų – susitelkiama į kitas problemas ir tai gana pozityviai veikia Rusijos interesus, LRT RADIJUI sako politologas Giedrius Česnakas. Pasak pašnekovo, Kremlius tikisi, kad, pavargus kalbėti apie Ukrainą, bus atkurti pilnavertiški santykiai tarp Rusijos ir kitų valstybių.

„Tarptautinėje bendruomenėje yra tam tikras pavargimas nuo šio klausimo. Vis dar egzistuoja deklaracijos, sustiprėja tam tikros reakcijos tuo metu, kai Rusija vykdo kokius nors išpuolius [...], tačiau šis klausimas po truputį praranda dėmesį“, – tvirtina G. Česnakas.  

Nėra abejojančių, kad Krymo aneksija iš pagrindų sudrebino tarptautinio saugumo sistemą, tačiau be to, kad iš Ukrainos buvo atplėštas Krymas ir pakurstytas karas Donbase, anot G. Česnako, globaliu lygmeniu po truputį įtvirtina ir galimybes didžiosioms valstybėms mažesnių šalių atžvilgiu elgtis taip, kaip jos nori, ir nepaisyti tarptautinės teisės. Pašnekovas priduria, kad minėti klausimai susiję tarpusavyje ir vienareikšmiškai jų vertinti negalima – jie turi labai skirtingą poveikį.

„To apraiškos matomos ne tik Ukrainoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse, pavyzdžiui, vis labiau auga Kinijos ambicijos Pietryčių Azijoje, kas skatina agresyvesnę pasaulio tvarką, kuri vis mažiau bus grįsta tarptautine teise. Kita vertus, paradoksalu, bet matomi ir pozityvūs veiksmai, lėmę Baltijos valstybių saugumo sustiprinimą, NATO atgaivinimą, vis dažnesnes diskusijas Europos Sąjungoje (ES) apie bendrą gynybą ir integraciją karinėje srityje“, – akcentuoja G. Česnakas.  

Sukakus penkeriems metams nuo Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka sako, kad svarbiausias šalies tikslas – atkurti teritorinį valstybės vientisumą. G. Česnako nuomone, teritorinį vientisumą galima bandyti atkurti tik Donbaso, Donecko ir Luhansko regionuose, tačiau tokiu atveju egzistuotų didelė šių regionų autonomija – Kijevas šias teritorijas kontroliuotų tik netiesiogiai.

Vertindamas dabartinę Krymo situaciją, G. Česnakas nėra optimistiškas – kol neįvyks žymesni sukrėtimai tarptautinėje sistemoje, Ukrainai be Krymo teks gyventi labai ilgą laiką.

„Kalbant apie Krymą, nebūčiau labai optimistiškas, kad greitu metu Ukraina gali atgauti teritorinį vientisumą, nes Krymas yra Rusijos identiteto dalis ir tie vadinamieji liberalai Rusijoje nekalba apie galimybę grąžinti Krymą nurimus konfliktui“, – teigia politologas.

Krymo aneksijos nepripažinimo politiką vis dažniau pabrėžia Vakarų šalių vyriausybės, dėl ko, pašnekovo aiškinimu, gali kilti didesnių iššūkių. Pasak jo, kai kurios Europos valstybės siekia palaikyti ir atkurti vis glaudesnius santykius su Rusija dėl ekonominių ir politinių interesų.

„Rusija yra svarbus žaidėjas ir bando manipuliuoti procesais Vakarų Europoje. Ji siekia pastatyti politines jėgas, kurios būtų jai palankios ir užmerktų akis į Ukrainos interesus bei kentėjimą. Galima manyti, kad jau yra įvykęs italų delegacijos vizitas Kryme, faktiškai pripažįstant šį pusiasalį Rusijos dalimi. Jeigu įvyks tų, kurie nori intensyviau draugauti su Rusija, pergalė Europoje, Ukrainos draugams atsiras vis daugiau iššūkių keliant tuos klausimus ir atstovaujant šios šalies interesams“, – pabrėžia G. Česnakas.  

Kaip teigia politologas, aneksavusi Krymo pusiasalį, Rusija jaučiasi tvirtai ir bando tai demonstruoti per visas žiniasklaidos priemones. Ekonominės sankcijos ir kitos pasekmės po Krymo aneksijos paveikė Rusiją, bet ji, pasak pašnekovo, iš esmės prie to prisitaikė. Jo nuomone, Rusija sieks sankcijų sušvelninimo, tačiau bandys išlaikyti Krymą, nes tai yra jos prestižo atspindys tarptautinėje sistemoje.

„Jeigu iškart po sankcijų įvedimo nebuvo galima matyti greito poveikio Rusijos valdžios sistemai, dabar matome, kad būtent Rusijos gyventojai yra labai nusivylę ekonomine sistema, vis labiau mažėja Vladimiro Putino palaikymas, tai šie klausimai, be abejo, aštrės, tačiau, nemanau, kad jie gali prieiti prie Krymo grąžinimo ir sankcijų panaikinimo. Manau Rusija sieks sankcijų panaikinimo kitais būdais“, – LRT RADIJUI sako G. Česnakas.  

Po 2014-aisiais surengto tarptautinės bendruomenės nepripažinto referendumo, Rusija Krymo pusiasalį įtraukė į savo sudėtį. Užsienio šalys šiomis dienomis dar kartą patvirtina, kad aneksijos nepripažinimo politikos laikosi ir toliau. ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini sako, kad tai ir toliau išlieka didžiuliu iššūkiu tarptautiniam saugumui.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.