Italijos prezidentas Giorgio Napolitano, beveik devynerius metus vadovavęs trečiajai pagal dydį euro zonos ekonomikai, trečiadienį atsistatydino, priversdamas premjerą Matteo Renzi pradėti politiškai delikatų valstybės vadovo paskyrimo procesą.
Italijos prezidentas Giorgio Napolitano, beveik devynerius metus vadovavęs trečiajai pagal dydį euro zonos ekonomikai, trečiadienį atsistatydino, priversdamas premjerą Matteo Renzi pradėti politiškai delikatų valstybės vadovo paskyrimo procesą.
„Respublikos Prezidentas Giorgio Napolitano šįryt 10 val. 35 min. (11 val. 35 min. Lietuvos laiku) pasirašė atsistatydinimo pareiškimą“, – sakoma prezidentūros išplatintame pranešime.
Jau kurį laiką prognozuota, kad 89 metų G. Napolitano atsistatydins nebaigęs savo antrosios kadencijos. Prieš dvi savaites prezidentas sakė, kad dėl senyvo amžiaus jam vis sunkiau eiti savo pareigas.
Ne vieną mėnesį intensyviai spėliojama, kas galėtų tapti naujuoju valstybės vadovu, kuris turi plačius, bet miglotai apibrėžtus įgaliojimus, pradedant premjero skyrimu bei įstatymų vetavimu ir baigiant moraliniu poveikiu vyriausybės politikai.
40 metų M. Renzi sakė, jog nori greitai pasiekti susitarimą tiek savo partijos viduje, tiek su savo politiniais varžovais, dėl naujo valstybės vadovo paskyrimo.
Tačiau slaptas balsavimas parlamente yra sunkiai prognozuojamas, ir kai kurie analitikai sako, kad premjeras gali siekti naujų rinkimų, jei nepavyks užsitikrinti tvirtos paramos naujam prezidentui.
Balsavimas dėl naujo prezidento paskyrimo parlamente turėtų prasidėti sausio pabaigoje. Kad prezidentas būtų išrinktas per pirmuosius tris balsavimo etapus, abiejuose parlamento rūmuose kandidatas turi gauti du trečdalius įstatymų leidėjų balsų.
Šis procesas parodys, kiek stipri yra M. Renzi įtaka įstatymų leidėjams jo valdančiojoje centro kairiųjų Demokratų partijoje (PD).
Galimais G. Napolitano įpėdiniais laikomi buvęs premjeras ir Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodis bei buvęs vyriausybės vadovas Giuliano Amato. Jie abu anksčiau jau kandidatavo į prezidento postą.
Prezidento rinkimai įvyks sausio 29-ąją
Italijos populistinio „Penkių žvaigždžių judėjimo“ narys Alessio Villarosa pranešė, kad parlamentarai ir regionų pareigūnai sausio 29-ąją surengs pirmąjį prezidento rinkimų ratą, skirtą pakeisti trečiadienį atsistatydinusį šalies vadovą G. Napolitano, skelbia „Reuters“.
A. Villarosa, kalbėjęs po parlamento susitikimo, kuriame buvo nustatyta rinkimų data, nurodė, kad balsavimas sausio 29 d. prasidės 15 val. vietos laiku (16 val. Lietuvos laiku). Kadangi gali prireikti kelių balsavimo ratų, todėl procesas gali užtrukti dienas ar net savaites, nurodė diplomatas.
Potencialūs kandidatai užimti prezidento kėdę – buvęs Italijos premjeras Romano Prodis, dabartinis ekonomikos ministras Pieras Carlo Padoanas ir Konstitucinio teismo teisėjas Sergio Mattarella. Europos centrinio banko pirmininkas Mario Draghi, anksčiau matytas kaip kandidatas užimti prezidento kėdę, teigė neketinantis palikti dabartinio savo posto.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
