Pasaulyje

2019.03.15 12:18

Lietuvė Naujoje Zelandijoje: sukrėsti žmonės negali patikėti, kad tai įvyko vienoje saugiausių pasaulio šalių

Justinas Šuliokas, LRT.lt2019.03.15 12:18

Per žiaurias šaudynes penktadienį po pietų Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mieste žuvo mažiausiai 49 žmonės. Šalyje viešinti lietuvė Neringa Jurčiukonytė sako, kad miesto gyventojai jaučiasi kaip po žemės drebėjimo.

Išpuolių metu N. Jurčiukonytė buvo pačiame Kraistčerčo mieste, netoli dviejų maldos namų, kuriuose ir įvykdytas nusikaltimas.

„Atmosfera labai baugi, žmonės yra šokiruoti, niekas nesitikėjo, kad vienoje saugiausių pasaulio šalių tai gali įvykti, – LRT.lt pasakojo ji. – Kai kurie iš sako, kad tai panašu į jausmą po žemės drebėjimo, nes Kraistčerčas patyrė žemės drebėjimą. Gatvės buvo tuščios, mokyklos uždarytos. Vaikai iš mokyklų paleisti tik šeštą valandą vakaro. Žmonės nežino kaipo reaguoti, nes niekas nesitikėjo, kaip toks įvyks gali čia nutikti.“

Penktadienį po pietų dviejose Kraistčečo mečetėse per šaudynes žuvo mažiausiai 49 žmonės, dar dešimtys sužeista. Policija pranešė, kad sulaikyti keturi įtariamieji. Vienam iš jų – jaunam vyrui iki 30 metų – pateikti kaltinimai.

Kad tokio išpuolio mieste niekas nesitikėjo rodo ir policijos reakcija, mano N. Jurčiukonytė. Ji pasakoja, kad apie šaudynes policija ir maldos namai buvo įspėti.

„Buvo įspėta, kad išpuoliai vyks, „Facebooko“ paskyroje dieną buvo nurodyta, kad kėsinsis ir maldos namai įspėjo policiją apie grasinimą, bet niekas nesureagavo“, – sako lietuvė.

Ataką tiesiogiai transliavo ir pats įtariamas užpuolikas. Beveik 20 minučių trukmės įraše, kuris pasklido socialiniuose tinkluose, matyti, kaip užpuolikas ruošiasi, keliauja į mečetę, išsidėlioja ginklus, įeina į pastatą, o po šaudymo išvažiuoja.

„Iš viso 20 minučių buvo transliuota ir niekas neatskubėjo į įvykio vietą, matome, kaip jis važiuoja keliu ir jokių ženklų, kad kažkas bandytų sutrukdyti, kad policija vytųsi. Tai rodo, kad niekas nesitikėjo, žmonėms yra didelis šokas“, – sako ji.

N. Jurčiukonytei, kuri yra žurnalistė ir jau tris mėnesius gyvena Naujojoje Zelandijoje, didelį įspūdį padarė atsakinga ir brandi šalies vadovų ir žiniasklaidos reakcija į teroro išpuolį.

„Kas galbūt stebina mane – kaip transliuoja žiniasklaida, ką rodo, kokį žodyną naudoja. Tai rodo labai brandžią reakciją į įvykį. Nematome jokio kraujo, žmonės įspėjami nesidalinti turiniu socialiniuose tinkluose, kad tie, kurie įvykdė išpuolį, negautų viešumo.

Net žurnalistai patys pabrėžia, kad svarbu neleisti užpuolikams pasiekti savo tikslų, nesieti panikos, nesuteikti viešumo. Suvokti, kad turinys, išeinantis į viešą erdvę, gali būti žalingas vaikams, jaunuoliams.“

Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Arden po įvykio surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad tai – „viena juodžiausių dienų Naujajai Zelandijai“. Išpuolį ji pavadino teroro aktu ir pabrėžė, kad daugelis aukų tikriausiai yra migrantai ir pabėgėliai, tačiau jie yra šalies visuomenės dalis. „Jie yra mes“, – sakė ji.

Ji taip pat pabrėžė, kad šalyje nėra vietos smurtautojams.

Žiniasklaida praneša, kad šaulys paskelbė manifestą, kuriame aukština radikalias dešiniąsias neapykantą kurstančias idėjas.

N. Jurčiukonytė sako, kad tokios pažiūros Naujosios Zelandijos visuomenėje nėra paplitusios.

„Žmonės gal dėl to ir yra šokiruoti, nes – ir aš pati kaip turistė galiu pasakyti – žmonės yra labai svetingi, tai viena iš tų pasaulio šalių, kur žmonės nerakina durų, jaučiasi saugūs. Jie yra labai dėmesingi vieni kitiems, daug kas net nežino tų (rasistinių) idėjų, net stebisi, sako: čia gal labiau Europai būdinga, ne mums“, – pasakoja lietuvė.

„Panašu, kad arba nebuvo pastebėta tų tendencijų, arba tai toks išskirtinis atvejis. Ir reakcija į jį parodo, kad Zelandijos tiek valdžia, tiek žiniasklaida, mano manymu, yra labai brandūs.“

Lietuvė sako, kad Naujosios Zelandijos žmonės didžiuojasi tuo, kad yra atviri ir priima migrantus bei pabėgėlius.

„Labai daug diskutuojama apie toleranciją, savitarpio supratimą ir kad tokie dalykai kaip tikėjimas ar skirtingos rasės negali skaidyti žmonių. Kiek pati keliavau, mačiau, kad vietiniai žmonės tuo didžiuojasi. Kas tu bebūtum – ar iš Kinijos, ar iš Japonijos – jei čia atvažiavai, esi vienas iš mūsų.“

Naujausi