JAV Senatas antradienį paskelbs ilgai atidėliotą ataskaitą apie Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdytus šiurkščius įtariamų džihadistų tinklo „al Qaeda“ narių tardymus po 2001 metų teroro atakų, o Amerikos ambasadose buvo paskelbta padidinta parengtis, baiminantis galimo atoveiksmio.
JAV Senatas antradienį paskelbs ilgai atidėliotą ataskaitą apie Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdytus šiurkščius įtariamų džihadistų tinklo „al Qaeda“ narių tardymus po 2001 metų teroro atakų, o Amerikos ambasadose buvo paskelbta padidinta parengtis, baiminantis galimo atoveiksmio.
Baltųjų rūmų pareigūnai pirmadienį patvirtino, kad tikisi, jog ta ataskaita bus paskelbta, nors valstybės sekretorius Johnas Kerry praeitą savaitę perspėjo dėl galimo to dokumento poveikio visame pasaulyje.
Ataskaitoje, nors ir smarkiai apkarpytoje, tikriausiai bus pateikta išvadų, smerkiančių ankstesnio prezidento George`o W.Busho administracijos vykdytą slaptą negailestingo tardymo programą, siekiant išgauti svarbios informacijos iš dešimčių suimtųjų.
Nuo atėjimo į valdžią 2009 metais prezidentas Barackas Obama siekė atriboti Jungtines Valstijas nuo ankstesnių veiksmų ir uždraudė tardymo metodus, kuriuos jis pasmerkė kaip „kankinimus“.
„Girdėjome iš komiteto, kad jie ketina paskelbti ataskaitą rytoj“, – žurnalistas sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas.
Jis pridūrė, kad reikės imtis „protingų žingsnių“, siekiant sustiprinti JAV objektų ir diplomatinių atstovybių užsienyje saugumą, jeigu to dokumento paskelbimas išprovokuotų įtūžio bangą.
Manoma, kad ataskaitoje bus apžvelgtas elgesys su maždaug 100 įtariamų teroristų, patekusių į JAV tarnybų rankas 2001–2009 metais po „al Qaeda“ organizuotų 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų, sugriovusių Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke.
Tardytojai imituodavo tų įtariamųjų skandinimą, versdavo ilgą laiką būti nepatogiose padėtyse ir taikydavo kitokius šiurkščius metodus per kvotas CŽV vadovaujamuose slaptuosiuose kalėjimuose arba Gvantanamo įlankos JAV karinėje bazėje Kuboje.
JAV žiniasklaida pranešė, kad naujoje ataskaitoje tikriausiai bus atskleista, jog CŽV klaidino Baltuosius rūmus informuodama apie tos programos detales ir pasiekimus.
„Mes kankinome kai kuriuos žmones“, – B. Obama pareiškė rugpjūtį, kalbėdamas apie tos ataskaitos turinį.
CŽV gynėjai tvirtina, kad tie metodai išgelbėjo amerikiečių gyvybių, padėdami išaiškinti „al Qaeda“ tinklą, bet kritikai sako, kad jie kertasi su JAV vertybėmis ir lėmė didesnį nusistatymą prieš amerikiečius.
Dokumentas, turintis 6,2 tūkst puslapių, buvo parengtas Senato žvalgybos komiteto. Jo pirmininkė Dianne Feinstein ištisus mėnesius grūmėsi su administracija dėl siūlomų pakeitimų.
Balandį Senato komitetas triuškinama dauguma nubalsavo paskelbti to įslaptinto dokumento 500 puslapių vykdomąją santrauką, kuri neva esanti itin kritiška, ir 20 išvadų.
Tačiau įstatymų leidėjai pirmiausiai turėjo susitarti su Baltaisiais rūmais dėl pataisymų, o D.Feinstein, kuri sakė, kad ataskaitos išvados yra „sukrečiančios“, pažadėjo tai padaryti.
D. Feinstein pirmadienį sakė žurnalistams norinti, jog amerikiečiai, skaitydami tą dokumentą, suprastų, kad „kai padarome klaidų, jas pripažįstame ... ir einame toliau“.
Valstybės departamentas savo misijose visame pasaulyje paskelbė padidinto budrumo padėtį ir paprašė, kad jos peržiūrėtų savo apsaugos priemones prieš paskelbiant tą ataskaitą.
Demokratė senatorė Claire McCaskill sakė pritarianti ataskaitos paskelbimui.
„Ji atskleidžia tai, ką pasaulis jau žino – tai yra, kad Jungtinės Valstijos naudojo kankinimus. Bet man atrodo, kad tai geras momentas patikrinti mūsų demokratiją“, – ji sakė televizijai CBS.
„Tokios ataskaitos niekada negalėtų būti Šiaurės Korėjoje, Kinijoje arba Rusijoje, – argumentavo įstatymų leidėja. Jeigu tai neiškiltų į viešumą, tuomet mums visiems tektų susitaikyti su faktu, kad Amerikoje CŽV niekas neprižiūri.“
Tačiau Atstovų Rūmų žvalgybos komitetui vadovaujantis respublikonas Mike`as Rogersas sekmadienį pareiškė: „Manau, tai siaubingas sumanymas.“
„Mūsų partneriai sako mums, kad tai sukels smurtą ir mirčių“, – pabrėžė jis.
Tuo tarpu buvęs G.W. Busho viceprezidentas Dickas Cheney toliau atkakliai gynė tardymo programą, sakydamas dienaščiui „The New York Times“, kad ji buvo „absoliučiai, visiškai pateisinama“.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
