Pasaulyje

2019.03.12 13:08

Euroskepticizmas nelygu euroskepticizmui: Europos rinkėjų nuotaikos prieš EP rinkimus

LRT RADIJAS, LRT.lt2019.03.12 13:08

Pasaulio laikas 2019-03-10 12:10

Gegužės pabaigoje Europos Sąjungos piliečiai rinks vieną svarbiausių Bendrijos institucijų – Europos Parlamentą.

Šie rinkimai niekada nepasižymėjo didžiuliu visuomenės susidomėjimu, tačiau šiemet viskas kitaip. Migracijos krizė, stiprėjančios nacionalistinės nuotaikos, nepasitenkinimas ekonomine padėtimi ar nepasiteisinę lūkesčiai dėl euro – Europoje susilpnino tradicines partijas, leido sustiprėti euroskeptikams.

Apklausos rodo, kad naujoje Europos Parlamento sudėtyje jie gali užsitikrinti daugiau nei trečdalį vietų. Iki daugumos toli, tačiau, kaip teigia analitikai, Europos politikoje jie taps labiau pastebimi, turės daugiau įtakos priimant Europos Sąjungos biudžetą, sprendžiant dėl Europos Komisijos sudėties ar – nors tai ir nėra pagrindinė parlamento funkcija – formuojant Bendrijos užsienio politiką.

Euroskepticizmas nelygu euroskepticizmui.

Dėl sąvokos apibrėžimo būtų galima diskutuoti, nors paprastai kalbama apie tas politines jėgas, kurios priešinasi gilesnei Europos integracijai ir nacionalinius interesus kelia aukščiau bendrasąjunginių interesų.

Euroskeptikas nebūtinai yra radikalas dešinysis, nebūtinai nuosaikiau žiūri į Rusiją ir nebūtinai nori Europos Sąjungos žlugimo.

Kaip euroskepticizmas skiriasi skirtingose Europos šalyse?

Lenkija

Lenkija į Europos Parlamentą pasiųs 52 atstovus, o daugumą vietų, manoma, turėtų susirinkti valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“.

LRT RADIJO bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas pasakoja, kad nors valdančioji partija išties gana šaltai žiūri į Europos Sąjungą, tačiau nėra atvirai euroskeptiška, nes tokia pozicija nėra populiari visuomenėje.

„Partija „Tvarka ir Teisingumas“ siekia, kad Europa būtų tautų Europa ir kad kitos valstybės nesikištų į Lenkijos vidaus reikalus“, – sako L. Vaičiūnas.

Tad valdantieji pasisako prieš euro įvedimą ir nepritaria artimesnei politinei sąjungai, tačiau radikaliau prieš ES nepasisako, nes dauguma lenkų vertina šalies narystę joje. „Polexitą“, pasak L. Vaičiūno, palaikytų ne daugiau nei 5 proc. radikaliausiai nusiteikusių žmonių.

„Tvarka ir teisingumas“ bandė užaštrinti retoriką prieš Europos Sąjungą, kai Briuselis kritikavo Lenkijos vyriausybės vykdytas teismų reformas, kurios, Europos Komisijos manymu, kėlė grėsmę jų nepriklausomumui.

„Pradžioje bandyta, kai kilo konfliktas dėl teismų, panaikintos, pavyzdžiui, Europos Sąjungos vėliavos iš Ministrų tarybos patalpų, – pasakoja L. Vaičiūnas. – Kai jie pastebėjo, kad visuomenės reakcija yra ganėtinai neigiama, po pusės metų atsisakė tokių labai raiškių deklaracijų.“

Italija

Italija, tikėtina, į Europos Parlamentą pasiųs didžiausią būrį radikalų. Šalis turi 76 mandatus, o apklausos rodo, kad daugumą jų susiglemš dabartinės Italijos vyriausybės sudėtyje esančios partija „Lyga“ ir „Penkių žvaigždučių“ judėjimas.

LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė sako, kad nors italai nepraleidžia galimybės kritikuoti savo valdžios, o dabartinis vicepremjeras Matteo Salvinis kartais apkaltinamas ir fašizmu, apklausos rodo, kad už jo „Lygą“ balsuos bent trečdalis rinkėjų. Jei taip išties įvyks, „Lyga“ taptų antra didžiausia partija Europos Parlamente.

Pasak D. Lapėnaitės, eurosketicizmas Italijoje gana paplitęs ir, jei tikėsime pernai spalį daryta „Eurobarometro“ apklausa, du trečdaliai italų būtų balsavę už išstojimą iš ES.

„Italija jau eilę metų kaltina Europą, kad ji palieka ją vieną spręsti Europai labai svarbių problemų, tokių kaip migrantų problema. Ir net po to, kai ta problema tapo krize, italai kaltina Europą, kad ji iki šiol kratosi atsakomybės ir vis niekaip neranda bendros politikos, kaip ir ką daryti“, – italų euroskepticizmo priežastis paaiškina D. Lapėnaitė.

Ispanija

Dar viena pietietiška šalis, Ispanija, taip pat, neabejojama, į parlamentą pasiųs grupelę euroskeptikų, tarp jų – pirmą kartą dešiniųjų radikalų partijos „Vox“ atstovai.

LRT RADIJO bendradarbė Barselonoje Kristina Nastopkaitė paaiškina, kad tai – labai radikali dešiniųjų ir konservatoriškų pažiūrų partija, jaučianti nostalgiją generolo Francisco Franco režimui.

„Vox“ taip pat pasisako prieš imigrantus, LGBTQ teises ir supriešino nemažai Ispanijos moterų savo pasisakymais prieš feminizmą, kurį lygina su nacistine ideologija, sako K. Nastopkaitė.

Vis dėlto pasak jos, apskritai euroskepticizmas nėra populiarus šioje šalyje. „Ispanai iki šiol niekada nebuvo euroskeptikai ir nebuvo nė vienos partijos, kuri drįstų būti atvirai euroskeptiška“, – sako ji. Taip yra todėl, kad palyginti vėlai demokratiją įtvirtinusi ir prie ES prisijungusi šalis yra dėkinga Europai už savo „ekonominį stebuklą“.

Todėl net ir Ispanijoje stiprūs kairieji ES kritikai – partija „Podemos“ – nėra įprasti euroskeptikai, o jų euroskepticizmas yra „utopinis ir netgi humanistinis“, sako K. Nastopkaitė.

„Iš Europos Sąjungos reikalauja, kad būtų ne ekonominių interesų sąjunga, bet žmonių teisių sąjunga“, – paaiškina ji ir priduria, kad „Podemos“ kritika nukreipta ne prieš Europos projektą kaip tokį, bet prieš Europos Komisijos, Europos Centrinio Banko ir Tarptautinio Valiutos Fondo „Troiką“, kuri „smaugia paprastus žmones“.

Prancūzija

Prancūzijos radikalams apklausos artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose prognozuoja sėkmę: tiek dešinioji Marine Le Pen partija „Nacionalinis Sambūris“, tiek kairioji Jeano-Luco Melenchono partija parlamente sustiprins dabartines pozicijas.

Paryžiuje gyvenanti žurnalistė Ieva Balsiūnaitė LRT RADIJUI sako, kad EP rinkimai svarbūs Prancūzijai, nes tai bus pirmasis rinkiminis prezidento Emmanuelio Macrono išbadymas po 2017-ųjų rinkimų.

„Emmanualis Macronas susiduria su grėsme, – sako I. Balsiūnaitė. – Sakau tai, atsižvelgdama į apklausas, kurių rezultatai rodo, kad jo judėjimas, „Respublika, pirmyn“, kone petys į petį rungiasi su Marine Le Pen dešiniąja radikalų partija „Nacionalinis sambūris“.“

Euroskeptiški balsai Prancūzijoje ateina ir iš kairiųjų, tokių kaip J.-L. Melenchono. Pasak I. Balsiūnaitės, kairioji ES kritika gana skiriasi nuo dešiniosios, o artėjančius EP rinkimus J.-L. Melenchonas vadina referendumu, kuris parodys, kad E. Macrono ir Angelos Merkel Europos idėjai laikas trauktis.

Vokietija

Vokietijai Europos Parlamente numatyta daugiausiai vietų, 96.

Vis dėlto į Briuselį ir Strasbūrą šalis neketina siųsti daug populistų. Pasak apklausų, ultradešinioji „Alternatyva Vokietijai“ turėtų iškovoti iki 13 vietų, o partija „Kairė“ – iki 8.

Vida Kaliuca, LRT RADIJO bendradarbė Berlyne, sako, kad daugumą Vokietijos vietų EP laimės krikščionys demokratai, socialdemokratai ir žalieji. „Apžvalgininkai aiškina, kad 70 proc. vokiečių yra už Europos Sąjungą“, – sako ji.

Vis dėlto „Alternatyva Vokietijai“ planuoja surinkti apie 12 proc. balsų ir palaikymas jiems auga, priduria ji. Ši partija pasisako už tai, kad nacionalinės valstybės turėtų stipresnį balsą Briuselyje ir aršiai kritikuoja migraciją.

Tuo tarpu kairieji ES kritikai Vokietijoje norėtų pakeisti sąjungą iš vidaus, sako V. Kaliuca.

„Pavyzdžiui, jie mano kad ES buvo sukurta tam, kad gintų taiką, ir yra labai nepatenkinti, kad stengiamasi vis daugiau pinigų išleisti ginkluotei“, – LRT RADIJUI sako ji.

Vokietijos kairieji taip pat norėtų daugiau tiesioginės demokratijos ir daugiau sprendimų, susijusių su ES politika, perduoti priimti žmonėms, o ne institucijoms, taip pat ir Europos Parlamentui.

Jungtinė Karalystė

Ir dar viena šalis – Jungtinė Karalystė. Taip, ji traukiasi iš Europos Sąjungos ir Europos Parlamente vietų jai nėra numatyta. Nors, ne viskas taip paprasta.

Paulius Kaliačius, LRT RADIJO bendradarbis Londone, sako, kad jei britų parlamentas antradienį vakare vėl atmes premjerės Theresos May „Brexito“ susitarimą, vienas iš galimų scenarijų numato Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES atidėjimą. Tokiu atveju britams gali tekti išsirinkti savo atstovus.

„Politologai teigia, kad britai turėtų siųsti atstovus į Strasbūrą, kuriuos išstoję galėtų tiesiog atšaukti“, – paaiškina P. Kaliačius.

Pasak jo, britų visuomenė šiuo metu, kaip ir prieš referendumą dėl išstojimo iš ES, yra pasidalinusi daugmaž per pusę Europos projekto atžvilgiu.

Plačiau – LRT RADIJO laidoje „Pasaulio laikas“

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius