Pasaulyje

2019.03.12 12:25

Merkel atsiribojo nuo Macrono vizijos Europai

BNS 2019.03.12 12:25

Nepraėjus nė dviems mėnesiams po naujos Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimo sutarties pasirašymo kanclerės Angelos Merkel ir prezidento Emmanuelio Macrono nuomonės apie Europos ateitį išsiskyrė.

Vokietijos vyriausybės vadovė Angela Merkel pirmadienį išreiškė pritarimą savo tikėtinos įpėdinės, Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderės Annegret Kramp-Karrenbauer, išdėstytoms mintims dėl Europos Sąjungos pertvarkymo, kurios prieštarauja E. Macrono vizijai.

Iš šių siūlymų aštriausias diskusijas kelia raginimas paskirti bendrą ES atstovą prie Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (JTST), kur Prancūzija yra viena iš penkių nuolatinių narių.

A. Merkel teigimu, atstovavimas visam blokui šioje tarptautinėje institucijoje „yra labai gera ateities koncepcija“, galinti padėti „suvienyti europiečių balsus“.

Vokietija jau daugelį metų siekia tapti JTST nuolatine nare. Šį statusą dabar turi Antrąjį pasaulinį karą laimėjusios galybės – Jungtinės Valstijos, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija ir Prancūzija.

„Faktas, kad Prancūzija skeptiškai vertina (siūlymą dėl) bendros Europos vietos JT, yra gerai žinomas“, – pridūrė kanclerė, kalbėdama per spaudos konferenciją su Latvijos ministru pirmininku Krišjaniu Kariniu.

A. Kramp-Karrenbauer, dažnai įvardijama AKK, šeštadienį paskelbtame straipsnyje ragina siekti didesnės Europos vienybės, ypač saugumo srityje – pavyzdžiui, ateityje sukurti bendrą ES lėktuvnešį.

Vis dėlto AKK – A. Merkel kruopščiai parinkta įpėdinė, besitikinti CDU triumfo per kitus rinkimus Vokietijoje – nepritaria tam tikroms E. Macrono pozicijoms, ypač dėl ES valstybių skolų apjungimo ir socialinių garantijų politikos derinimo.

Ji taip pat siūlo, kad Europos Parlamentas posėdžiautų tik Briuselyje ir atsisakytų Prancūzijos rytiniame Strasbūro mieste kas mėnesį šaukiamų papildomų sesijų, kurias ji vadina „anachronizmu“.

„Nejudame į priekį“

Pagrindinėms Europos projekto varomosiomis jėgomis tradiciškai laikomos Vokietija ir Prancūzija sausio pabaigoje pasirašė sutartį dėl plataus bendradarbiavimo.

Kaip bebūtų, A. Merkel ir E. Macronas priklauso skirtingiems politiniams blokams, besivaržantiems per Europos Parlamento rinkimus.

E. Macrono partija „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) užėmė bendrą poziciją su su liberalais, o A. Merkel partija CDU rinkimų kampaniją vykdo su konservatyviąja Europos liaudies partija (EPP).

Ilgametė vokiečių kanclerė, paskelbusi, kad 2021 metais baigusi savo dabartinę kadenciją nesieks būti perrinkta, pirmadienį daugiausiai išreiškė pritarimą AKK pagrindinėms mintims.

A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas per spaudos konferenciją pabrėžė, kad AKK planai Europai „dera su kanclerės mintimis“.

A. Kramp-Karrenbauer taip pat nepritaria E. Macrono raginimui Europos mastu koordinuoti minimalių atlyginimų dydžius. Ji įsitikinusi, kad „socialinių garantijų ir minimalių atlyginimų europeizacija būtų neteisingas kelias“.

Prancūzijos vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux savo ruožtu paaiškėjusių nuomonių skirtumų nesureikšmino ir pabrėžė, kad nesutariama tik dėl trijų dalykų: ES atstovavimo JT, minimalių atlyginimų sistemos ir Europos Parlamento sesijų.

Tuo metu prancūzų Europos reikalų ministrė Nathalie Loiseau, duodama interviu dienraščiui „Le Monde“ ir kitiems Prancūzijos leidiniams, kiek atviriau kritikavo Vokietijos lyderių pozicijas.

„Nuolat girdžiu, kad neturėtumėm jungti (ES šalių kredito) rizikos; tai reiškia, kad nejudame į priekį ir nieko nekeičiame“, – pareiškė ji.