NATO užsienio reikalų ministrai antradienį sutarė kitąmet išlaikyti sustiprintus pajėgumus ore, jūroje ir žemėje Rytų Europoje bei rengti dažnesnes pratybas, reaguojant į išaugusį Rusijos karinį aktyvumą.
NATO užsienio reikalų ministrai antradienį sutarė kitąmet išlaikyti sustiprintus pajėgumus ore, jūroje ir žemėje Rytų Europoje bei rengti dažnesnes pratybas, reaguojant į išaugusį Rusijos karinį aktyvumą.
Sąjungininkai „toliau tęs oro, jūros ir sausumos pajėgų rotavimą regione ir vykdys papildomas pratybas, 28 už 28“, teigiama Briuselyje paskelbtame pareiškime.
NATO ministrai taip pat patvirtino planus kitų metų pradžioje įsteigti tarpines ypač greito reagavimo pajėgas, kurias pirmiausia sudarys Vokietijos ir Nyderlandų kariai.
Bendrame pareiškime patvirtinti planai ateityje įsteigti „vadovavimo ir kontrolės“ elementus „rytinių sąjungininkų teritorijoje“. Lietuva tikisi, kad šie žingsniai leis Lietuvoje įsteigti tarptautinį karinį štabą, tiesiogiai pavaldų NATO vadovybei.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad naujos priemonės „turėtų pradėti atsirasti kitais metais“.
„Mes tikimės valdymo ir kontrolės elementų, išankstinio įrangos dislokavimo, patikros priemonių, kad nebūtų pertrūkių, kad būtų daugiau buvimo ir ore, ir sausumoje, ir jūroje“, – BNS Briuselyje sakė ministras.
Konkretesnių sprendimų dėl šių priemonių tikimasi kitų metų vasarį, kai vyks NATO gynybos ministrų susitikimas – vėliau, nei buvo Lietuvos lūkesčiai iškart po NATO viršūnių susitikimo Velse rugsėjo pradžioje.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas rugsėjį sakė, kad tiesiogiai NATO vadovybei pavaldus tarptautinis štabas Lietuvoje galėtų būti įsteigtas iki metų pabaigos, o jame dirbtų apie 100 žmonių. Tuomet generolas sakė, kad panašūs štabai taip pat gali būti įkurti Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.
J. Kerry: esamos priemonės pasirodė efektyvios
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry po susitikimo su NATO šalių ministrais Briuselyje sakė, kad papildomos saugumo priemonės, įskaitant Baltijos šalių oro policijos misijos sustiprinimą, buvo efektyvus atsakas į susidariusią situaciją, o papildomi žingsniai šiuo metu nesvarstomi.
„Jungtinės Valstijos tęsia sustiprintą buvimą Baltijos šalyse, siekiant suteikti garantijas. Turime F16, turime C130 (lėktuvus), rotuojame savo karius. Tai tęsis“, – spaudos konferencijoje sakė J. Kerry, atsakydamas į BNS klausimą.
„Ar tai bus padidinta, ar ne, ar padidinimo reikia – tai kol kas nesvarstoma. Bet mes manome, kad visas pasirengimas, įskaitant Baltijos oro policijos misiją, buvo efektyvus atsakas į dabartinius iššūkius, o ateityje matysime, ar reikia ko nors papildomo“, – kalbėjo JAV valstybės sekretorius.
JAV diplomatijos vadovas tai sakė netrukus po to, kai NATO užsienio reikalų ministrai pranešė sutarę kitąmet išlaikyti sustiprintus pajėgumus ore, jūroje ir žemėje Rytų Europoje bei rengti dažnesnes pratybas, reaguojant į išaugusį Rusijos karinį aktyvumą.
Pasak J. Kerry, Aljanso šalių ministrai Briuselyje aptarė NATO viršūnių susitikime rugsėjį Velse patvirtintas papildomas saugumo priemones, ir „visi 28 NATO sąjungininkai aiškiai pasakė, kad jų įsipareigojimas penktajam straipsniui ir savitarpio gynybai yra tvirtas kaip šarvai“.
NATO ministrai bendrame pareiškime taip pat patvirtino planus ateityje įsteigti „vadovavimo ir kontrolės“ elementus „rytinių sąjungininkų teritorijoje“. Lietuva tikisi, kad šie žingsniai leis Lietuvoje įsteigti tarptautinį karinį štabą, tiesiogiai pavaldų NATO vadovybei.
Aukšto rango NATO pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, antradienį sakė, kad šie „vadovavimo ir kontrolės elementai“ Lietuvoje ir keliose kitose šalyse gali būti patvirtinti NATO gynybos ministrų susitikime vasarį ir įsteigti netrukus po šio susitikimo.
L. Linkevičius įspėjo NATO nenuolaidžiauti Rusijai
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad Vakarai sukurtų pavojingą precedentą, jei sudarytų įspūdį, kad Rusija gali blokuoti Ukrainos narystę NATO.
Tai L. Linkevičius kalbėjo po to, kai Ukrainos užsienio reikalų ministras euroatlantinės integracijos planus pristatė Briuselyje susirinkusiems Aljanso užsienio reikalų ministrams.
„Jei mes sudarysime įspūdį, kad kita šalis gali diktuoti pasirinkimą, tai būtų žymiai didesnė žala, nes tai būtų precedentas, kurį visi priimtų kaip savaime suprantamą dalyką, o to negali būti iš principo“, – BNS Briuselyje sakė Lietuvos ministras.
Pasak L. Linkevičiaus, Ukrainos užsienio reikalų ministro kalboje per vaizdo konferenciją „labai aiškiai nuskambėjo euroatlantinė orientacija, kas atsako į klausimą, kur link eis Ukraina“.
Ukrainos valdančiosios koalicijos planai siekti narystės NATO sulaukė griežtos Rusijos reakcijos, skeptiškai šį pasiūlymą įvertino ir kai Vakarų šalys, kurios teigia, kad tai gali padidinti įtampą santykiuose su Maskva.
Ukrainos ambasadorius NATO Ihoris Dolhovas pripažino, jog Kijevas „negali tikėtis, kad rytoj visi parems jo poziciją“, bet pridūrė tikįs, kad Ukrainai ilgainiui pavyks įtikinti Vakarus plėtoti glaudesnius ryšius.
„Tikiuosi, kad mums pavyks įrodyti, kad mes esame patikimi, kad esame geri partneriai ir nusipelnome būti Europos šeimoje ir šiame etape arčiau NATO“, – atsakydamas į BNS klausimą spaudos konferencijoje Briuselyje sakė diplomatas.
Ukraina siekė glaudesnių ryšių su NATO iki 2010 metų, kol valdžią perėmė prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris paskelbė, kad jo šalis nesijungs prie jokių karinių blokų.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
