Pasaulio valstybių atstovai pirmadienį renkasi Peru sostinėje Limoje, tęsdami pastangas susitarti dėl ateities kartoms grėsmę keliančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalų sumažinimo.
Pasaulio valstybių atstovai pirmadienį renkasi Peru sostinėje Limoje, tęsdami pastangas susitarti dėl ateities kartoms grėsmę keliančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalų sumažinimo.
Derybos, vykstančios Jungtinių Tautų (JT) Bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) pagrindu, tęsis 12 dienų, skambant niūrioms mokslininkų prognozėms ir didėjant suinteresuotumui pasirašyti sutartį Paryžiuje ateinančių metų gruodį.
„Dar niekada klimato pokyčių pavojai nebuvo tokie akivaizdūs, o padariniai – tokie pastebimi, – sakė UNFCCC vadovė Christiana Figueres. – Dar niekuomet nematėme tokio troškimo visuose visuomenės lygmenyse imtis veiksmų dėl klimato.“
Ch. Figueres, kartu su Peru aplinkos ministru Manueliu Pulgaru-Vidaliu, kuris pirmininkaus šiai konferencijai, sekmadienį dalyvavo ekumeniniame budėjime su uždegtomis žvakėmis, siekiant atkreipti dėmesį į klimato pokyčių aukas.
Apie 10 tūkst. delegatų, aktyvistų, žurnalistų ir pagalbinių darbuotojų buvo akredituoti dalyvauti konferencijoje, kurios saugumu rūpinsis apie 40 tūkst. policijos pareigūnų.
Suinteresuotumas aukščiausiame lygmenyje nuo rugsėjo išjudino klimato klausimą iš sąstingio, kuris buvo jaučiamas po beveik fiasko patyrusio viršūnių susitikimo Kopenhagoje 2009 metais.
Rugsėjį JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas paragino pasaulio lyderius atnaujinti savo įsipareigojimus kovoti su ta rykšte.
Nuo to laiko trys didžiausios teršėjos – Kinija, JAV ir Europos Sąjunga kurpė atskirus planus, kaip šalys galėtų prisidėti prie pastangų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje.
Tačiau per derybas Limoje dar reikės įveikti keletą kliūčių.
Derybininkai turi susitarti dėl aiškaus ir skaidraus būdo, kaip šalys ateinančiais metais deklaruos nacionalinius įsipareigojimus sumažinti atmosferos taršą.
Nesant šio pasitikėjimą skatinančio kertinio akmens, savanorystės principas, kuris tapo UNFCCC strategija po nesėkmės Kopenhagoje, gali susvyruoti.
196 UNFCCC narės taip pat turi parengti pradinį sutarties tekstą, dėl kurio galėtų vykti derybos ateinančiais metais. Tikėtina, kad tame juodraštyje dar liks didelių spragų – pavyzdžiui, dėl sutarties teisinio statuso ir priemonių, kuriomis bus kontroliuojama, kaip šalys vykdo įsipareigojimus.
Planuojama sutartis būtų pasirašyta ateinančiais metais, o įsigaliotų nuo 2020-ųjų. Tuomet visos šalys pirmąkart imtųsi vieningai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus.
Šiuo metu vykdomos priemonės toli gražu nepakankamos, siekiant užtikrinti, kad pasaulio klimatas neatšiltų daugiau negu 2 laipsniais Celsijaus, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, nurodo padėtį šioje srityje stebinti organizacija „Climate Action Tracker“ (CAT).
Pasak jos, iš tikrųjų labiau tikėtina, kad iki šio šimtmečio pabaigos Žemės klimatas atšils apie 4 laipsniais. Pasak daugelio ekspertų, toks scenarijus lemtų katastrofines sausras, potvynius, audras ir jūros lygio kilimą, taip pat konfliktus dėl senkančių išteklių.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
