Vienas kiaušinis pataikė į Vokietijos prezidentą per protestą Prahoje, surengtą pirmadienį minint Aksominės revoliucijos 25-ąsias metines, nors to išpuolio tikrasis taikinys buvo Čekijos vadovas ekskomunistas Milošas Zemanas, žinomas dėl savo palankumo Rusijai.
Vienas kiaušinis pataikė į Vokietijos prezidentą per protestą Prahoje, surengtą pirmadienį minint Aksominės revoliucijos 25-ąsias metines, nors to išpuolio tikrasis taikinys buvo Čekijos vadovas ekskomunistas Milošas Zemanas, žinomas dėl savo palankumo Rusijai.
Demonstrantai priminė komunistinio režimo saugumo pajėgų šiurkščias represijas prieš studentų eitynes Prahoje 1989 metų lapkričio 17 dieną, tapusias vienu iš sukrėtimų, nulėmusių taikų režimo pasikeitimą tuometėje Čekoslovakijoje.
Protestuotojai, įtūžę dėl M. Zemano prorusiškos pozicijos ir neseniai išsakyto vieno vulgaraus komentaro, apmėtė jį obuoliais ir kiaušiniais, bet vienas kiaušinis pataikė į galvą viešinčiam Vokietijos prezidentui Joachimui Gauckui, nurodė M. Zemano biuras.
Abu šie lyderiai, kartu su Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos prezidentais, dalyvavo ceremonijoje, per kurią atidengė memorialinę lentą, skirtą 1989 metų lapkričio įvykių Prahoje įsikūrusiame Karolio universitete atminimui.
„Kaip ir buvo galima tikėtis, ponas Gauckas buvo sukrėstas, bet jis tęsia savo programą“, – nurodė M. Zemano kanceliarija, o Vokietijos ambasada Prahoje to incidento nesureikšmino.
„Tai buvo tik labai maža (kiaušinio) dalelė“, – ambasados atstovė Maike Freytag-Pitrocha sakė naujienų agentūrai AFP.
Prorusiškų pažiūrų M. Zemanas išsiskyrė iš Europos Sąjungos (ES) ir NATO lyderių, vertinant padėtį dėl krizės Ukrainoje.
„Atėjau parodyti Zemanui raudonos kortelės, nes esu nusistatęs beveik prieš viską, ką jis daro – pavyzdžiui, jo užsienio politiką“, – sakė Prahoje gyvenanti protestuotoja Jarmila Rydlova.
Ji buvo viena iš daugiau negu 5 tūkst. protestuotojų, kurie, kaip nurodė Čekijos televizija, susirinko į mitingą Prahos centre, kur studentai buvo sumušti prieš 25-erius metus.
Čekijos prezidentas mano, kad Ukrainoje vyksta pilietinis karas
Vakarų šalys įsitikinusios, kad separatistinio konflikto Rytų Ukrainoje virveles tampo Rusija, bet M. Zemanas ne kartą tuos neramumus įvardijo kaip „pilietinį karą tarp dviejų Ukrainos piliečių grupių“.
Be to, per praeitą mėnesį surengtą vizitą Pekine jis sakė norintis pasimokyti, kaip Kinija „stabilizuoja“ savo visuomenę.
Šį mėnesį M. Zemanas užrūstino dalį rinkėjų, kai duodamas interviu radijui pareiškė, kad centro kairioji vyriausybė „apsidergė“, nesugebėjusi priimti vieno įstatymo, o dėl politinio protesto Rusijoje nuteistas merginų pankroko grupės „Pussy Riot“ nares išvadino kalėmis bei vartojo vulgarią leksiką, aiškindamas tos grupės vardą.
M. Zemanas išprovokavo dar didesnį nepasitenkinimą praeitą savaitę, tvirtindamas, kad studentų protestas 1989 metais buvo numalšintas be jokio „kraujo praliejimo“ ir kad ta akcija tebuvo vienas „iš daugelio mitingų“.
„Mes nesutinkame su mūsų prezidento elgesiu. Neapkenčiu to, ką jis sako“, – Prahos studentas Vojtechas Štrosas sakė AFP, švilpiant miniai. Daugelis protestuotojų buvo įsisegę ženkliukus su Aksominės revoliucijos didvyrio Vaclavo Havelo atvaizdu ir laikė plakatus su užrašais, raginančiais M. Zemaną atsistatydinti.
Praėjus mėnesiui po 1989 metų lapkritį įvykusios Aksominės revoliucijos V. Havelas, disidentas dramaturgas, tapo pirmuoju po karo Čekoslovakijos lyderiu nekomunistu.
Čekoslovakija 1993 metais taikiai pasidalijo į Čekiją ir Slovakiją. V. Havelas mirė 2011 metais.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
